„Kiekvienas miestas turi turėti savo vamzdį. Kuo mes prastesni už Vilnių?“ -- taip bando šmaikštauti UKC darbuotojai, išgirdę jiems jau įgrisusį klausimą apie vamzdžio paskirtį.
Daugiau nei metro skersmens vamzdis turėjo būti UKC pastato vėdinimo ir vėsinimo sistemos oro paėmimo anga.
Šį griozdišką įrenginį suprojektavo bendrovė „Izoturas“, o įrengė bendrovė „Izobara“. Darbai kainavo apie ketvirtį milijono litų.
„Senąją vėdinimo – vėsinimo sistemą išardė, o naujos taip ir neįjungė.
Tad nuo 2010 metų mūsų žiūrovų salėje žmonės žiemą šąla, o vasarą – prakaituoja nuo karščio.
Naują ventiliacijos sistemą įrengę darbininkai vamzdį paliko atvirą, pažadėję, kad po kurio laiko atvyks ir parodys, kaip viską paleisti, kad veiktų.
Tačiau tai liko tik pažadais. Pirmą kartą jiems atvažiavus buvo per šalta, tad nesuveikė kažkokie davikliai, o kai atšilus orams bandė paleisti – vėl kažkas sutrukdė.
O vėliau jų išvis nebesulaukėme, kadangi įmonė bankrutavo.
Tad dabar niekas ir neranda galų, kodėl ventiliacijos sistema neveikia bei kaip ją paleisti“, -- sakė
UKC statybos ir eksploatacijos inžinierius, viešųjų pirkimų specialistas Rimantas Meilūnas.
Neapsikentę tiesiai į žiūrovų salę pučiančio vėjo ir besiskverbiančio šalto oro, UKC darbuotojai vamzdžio angą užkimšo.
UKC direktorė Rasa Graužinienė tikisi, kad ventiliacijos sistema pradės veikti tik tuomet, kai bus pagaliau pabaigta visos žiūrovų salės renovacija. O tam reikia beveik 600 tūkstančių eurų.
„Didžiausia pinigų suma buvo skirta pirmaisiais renovacijos metais, o vėliau kasmet sumos tik mažėjo, todėl niekaip ir nepavyksta darbų pabaigti.
Buvo taip, kad vienas darbų etapas baigėsi ties koridoriaus viduriu, nes tiek pinigų buvo skirta. Likusią koridoriaus dalį turėjome renovuoti iš savo lėšų.
Mums labai labai nepasisekė su renovacija. Nusivylę esame tokia darbų eiga, didžiuliu neūkiškumu – po kiekvieno renovacijos etapo reikia savo jėgomis vėl remontuoti tai, kas ką tik buvo suremontuota“, -- kalbėjo UKC vadovė.
Visiems akis bado nuo lauko laiptų prie pagrindinio įėjimo į UKC byrančios atšokusios plytelės, krentantis tinkas nuo lauko sienų, suskilusios pastato cokolinės dalies dekoratyvinės plokštės, nekokybiškais dažais nudažytos scenos grindys, ne visada veikiantis neįgaliųjų keltuvas, įrengtas prie pagrindinių vidinių laiptų ir taip užgriozdinantis beveik visą praėjimą.
1975 metais pastatytame, trijų aukštų ir 3,6 tūkstančio kvadratinių metrų ploto UKC iki renovacijos buvo atliekami tik kosmetiniai remonto darbai.
„Kai kartą per kelis dešimtmečius daromas kapitalinis remontas ir tam skiriami tokie didžiuliai pinigai, norisi kokybės, ilgaamžiškumo – juk nesame tokie turtingi, kad piltume asfaltą į balą ir galvotume, kad viskas bus gerai.
Renovacija UKC buvo daroma kuo pigiau ir iš pigiausių medžiagų. Vietoj to, kad viskas būtų vienose rankose: vienas rangovas, vienas bendras darbų projektas, kiekvienam etapui buvo atskiras rangovas, o projektai buvo daromi tiems darbams, kuriuos pirko“, -- neslėpdami nusivylimo kalbėjo UKC darbuotojai.
Pasak Ukmergės rajono savivaldybės Teritorijų planavimo ir statybų skyriaus vedėjo pavaduotojo Piotro Grigorjevo, UKC etapais remontuojamas nuo 2005 metų.
Jau atlikti visi numatyti statybos darbai už daugiau nei 4 milijonus litų, nupirkta garso ir apšvietimo rangos už 580 tūkstančius litų. Beliko suremontuoti tik žiūrovų salę.
Pagrindinės lėšos UKC renovacijai gautos iš Valstybės investicijų programos, Ukmergės rajono savivaldybė prisidėjo 850 tūkstančių litų.