Išlaikyti du būstus gali ir vidutines pajamas gaunantieji. Kaip?

lrytas.lt
Vilniaus nekilnojamojo turto rinkoje pastebima nauja tendencija, kai gyventojai, keisdami turimą butą didesniu būstu, senojo neparduoda, o jį išnuomoja. Kai kas tai vertina kaip vieną iš taupymo būdų, kiti – kaip investiciją ar galimybę būstu aprūpinti vaikus, kai šie užaugs. Nekilnojamojo turto „Citus“ agentūros vadovės Viktorijos Čijunskytės teigimu, kasmet tokių šeimų vis daugiau. Jos išsikelia į kotedžus ar namus, tačiau turimų butų neskuba pardauoti.
Jauna šeima, pakalbėję su banko atstovais, įsitikino, kad jiems nebūtina parduoti turimo buto. Paskaičiavo, kiek gaus jį išnuomoję, pasitarė su specialistas, ar toks butas turės paklausą ir nutarė jį pasilikti.
Daugiau nuotraukų (1)
Ivesticija vaikams
„Tai galima vertinti dvejopai – kaip emocinį prisirišimą ir finansinius lūkesčius. Žmonės įsirenginėdami pirmąjį būstą prie jo labai prisiriša. Todėl kai kam ir taip nelengvas pardavimo procesas tampa dar ir emociškai sunkus. Plius – prieš 5-7 metus perkant būstą buvo gana geros bankų maržos ir bent jau šiuo metu žmonės moka labai nedideles palūkanas.
Todėl įmoka bankui gali būti mažesnė nei tokio buto nuomos kaina. Tad pasilikti pirmąjį būstą surizikuoja ir vidutines pajams gaunančios šeimos. Nes nuomininkai ne tik padengia paskolą, bet ir leidžia uždirbti 100-200 eurų per mėnesį. Taip pat šiuo metu gana palankus ir bankų požiūris – tuos pačius 85 proc. būsto reikalingos sumos bankai duoda ir perkant antrą būstą. Nėra reikalavimo jau turima butą, jeigu jis taip pat pirktas su paskola“,- teigė NT rinkos žinovė.   Vienas tokių pavyzdžių pavydžių – „Karaliaučiaus slėnio“ kotedžų projektas Pilaitėje – šiuo metu net 70 proc. jų pirkėjų  neparduoda turimų butų. Taip pat pasielgė ir Agnė su Dariumi. Jų šeima pirmąjį būstą įsigijo prieš 6 metus, Pilaitėje. 
„Pakalbėję su banko atstovais pamatėme, kad mums nebūtina parduoti turimo buto. Paskaičiavome, kiek gautume jį išnuomoję, pasitarėme su specialistas, ar toks butas turės paklausą ir nutarėme jį pasilikti. Ar jį turėsime ilgai, parodys ateitis. Norėtųsi, kad išliktų – tai taptų geru gyvenimo startu mūsų vaikams“,- svarstė Agnė.
Palankus palūkanų ir nuomos kainų santykis
V. Čijunskytė teigia, kad šiuo metu tikrai gana palankios sąlygos nuomoti butus namuose, statytuose prieš 5-10 metų. Senos statybos, 20-30 metų senumo 2 kambarių, apie 60 kv.metrų ploto buto nuoma Pilaitėje kainuoja iki 250-300 eurų priklausomai nuo įrengimo. Tokį pat naują butą išsinuomosite tik už 350-400 eurų. O patogių ir žiemą piniginių dėl šildymo kainų netuštinančių butų paklausa nemažėja. Ypač – patraukliose rajonuose.
„Manau, kad nuomos kaina tik didės. Tačiau šeimoms, norinčios išsaugoti turimą butą ilgus metus, patariame nuomoti su labai aiškia sutartimi ir pasirūpinti buto, turto bei civilinės atsakomybės draudimais. Taip ir nuomininkų išdaigos nepridarys nuostolių, o ir nuoma netaps galvos skausmu, kai bus sutartis, kurioje abi pusės aiškiai žinos savo teises bei pareigas“,- patarė NT ekspertė.
Gyventojai skolinasi vis didesnes sumas
„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė sakė, kad gyventojai būstui įsigyti skolinasi vis aktyviau. Tai rodo ir statistika – ūgtelėjo vidutinė paskolos vertė, pernai ji siekė 45 tūkst. eurų.
Taip pat 2014 m. išduota beveik ketvirtadaliu daugiau paskolų nei 2013 m. – per praėjusius metus būstui pirkti iš bankų pasiskolinta 721 mln. eurų.   „Šie rodikliai rodo tvarų rinkos augimą. Nors gyventojai ir skolinasi daugiau, tačiau finansiniai įsipareigojimai nesukuria papildomos įtampos šeimos biudžete – kas mėnesį paskolos gavėjai skiria tokią pačią dalį pajamų įmokoms padengti“, – pastebi „Swedbank“ atstovė.   Tačiau J. Gumuliauskienė primena, kad palūkanų normos ilguoju laikotarpiu linkusios augti, jos keičiasi kartu su ekonomikos ciklais ir svyravimai gali būti išties dideli.
„Todėl ruošiantis skolintis, savo asmenines finansines galimybes būtina vertinti ne tik čia ir dabar, bet ir žvelgiant į perspektyvą ‒ būsto paskola yra ilgalaikis finansinis įsipareigojimas“, – patarė nepamiršti J. Gumuliauskienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.