Po sąstingio dėl ekonominės krizės Palangoje atsigaunanti antrojo būsto rinka įgavo naujų bruožų.
Anksčiau poilsiui skirtą būstą nusprendę pirkti prakutę verslininkai prie jūros žvalgydavosi individualių namų, kotedžų su atskiru kiemu arba bent jau erdvių butų, o dabar kurorte paklausiausi nedidelio ploto butai, kurių kaina – 30–40 tūkst. eurų.
Erdvūs butai – ne tokie pelningi
Tai supratę nekilnojamojo turto statytojai dabar daugiabučiuose namuose projektuoja iki 40 kvadratinių metrų ploto butus.
„Poilsiui siūlyti erdvesnio buto neapsimoka, nes tuomet norint greičiau surasti pirkėją tenka nuleisti kainą, o pajamos už bendrąjį namo plotą mažesnės“, – atviravo vienas keletą namų Palangoje pastatęs investuotojas.
Pačiame centre buvusią banko poilsinę į 23 butų namą rekonstruojantis verslininkas iš Telšių dabar gailisi susigundęs šiuo projektu, nes dėl kapitalinių pertvarų negali mažinti butų ploto, kuris siekia nuo 40 iki 60 kv. m.
Prieš krizę, nekilnojamojo turto pirkimo karštligės metu, tokie butai būtų buvę patys paklausiausi. Dabar telšiškis abejoja, ar įrengus butus juos pavyks greitai parduoti.
Prieš įvedant eurą jis Palangoje pardavė per dvejus metus pastatytus 4 namus. Juose yra 90 dviejų nedidelių kambarių butų, kurių plotas – 34–38 kv. m.
„Dabar jau reikėtų statyti dar mažesnius butus“, – įsitikinęs verslininkas.
Butą lygina su viešbučio numeriu
Antruoju būstu prekiaujantys verslininkai suprato dar vieną dėsningumą.
Pailsėti prie jūros atvykstanti šeima pasitenkina standartiniu viešbučio numeriu, kurio plotas dažniausiai nesiekia nė 20 kvadratinių metrų. Todėl pajūryje antrojo būsto ieškantys žmonės suvokė, kad ir butas poilsiui gali būti ne ką didesnis.
Be to, mažesni butai mažiau kainuoja ir pigesnis jų išlaikymas.
Pavyzdžiui, centrinėje kurorto dalyje, Ganyklų gatvėje, 300 butų kvartalą pastačiusi bendrovė „Kauno būstai“ iki 20–30 kv. m ploto būstus pardavė greičiausiai.
Poilsiautojai noriai pirko net visai mažyčius, vos 13–15 kvadratinių metrų butus, kuriuose – nedidelė virtuvėlė, svetainė ir miegui skirta erdvė.
Kita vertus, gausėjant ekonominės klasės nedidelių ir nebrangių butų pasiūlai, poilsiui būsto ieškantys žmonės mieliau renkasi namus, kurie yra arčiau jūros.
Nors juose kvadratinis metras 300–500 eurų brangesnis, perkant mažo ploto butą kainų skirtumas nėra gąsdinantis.
Galintys mokėti daugiau ir vengiantys daugiabučio namo šurmulio renkasi Kunigiškėse paskiruose kvartaluose statomus 60 kvadratinių metrų ploto nedidelius individualius namus, jų kaina svyruoja apie 2 tūkst. eurų už kv. m.
Lyginant su per krizę nukritusiomis butų kainomis, dabar apie 20 proc. pakilusios antrojo būsto kainos pamažu vis didėja. Tačiau kad grįš kažkada buvusios kosminės kainos, buvusios prieš krizę, niekas nebesitiki.
Išjudino mažos palūkanos
Štai kurorto pakraštyje daugiau negu prieš pusmetį už 120 tūkst. litų (apie 34,7 tūkst. eurų) parduotas 35 kv. m butas dabar kainuotų apie 40 tūkst. eurų.
Tačiau prieš krizę už butą tokiame name buvo galima gauti 100 tūkst. litų (beveik 30 tūkst. eurų) daugiau.
Nekilnojamojo turto agentūros „Rolijona“ savininkė Ona Mackevičienė įsitikinusi, kad postūmį antrojo būsto rinkai davė iki minimumo palūkanas už indėlius sumažinę bankai.
Dabar jau vis garsiau kalbama, kad už banke padėtus pinigus teks primokėti patiems indėlininkams, todėl visi stengiasi pinigus atsiimti ir galvoja, ką su jais daryti. Dauguma jų pasirenka pirkti antrąjį būstą poilsiui.
Nekilnojamąjį turtą Palangoje parduodantys verslininkai pastebi, kad dažnai už antrąjį būstą pirkėjai moka grynaisiais pinigais.
O.Mackevičienė spėja, kad tokių, kurie turi sukaupę iki 50 tūkst. eurų, Lietuvoje nemažai.
„Šitaip jokios naudos neduodantis indėlis virsta nekilnojamuoju turtu, kuris ateityje dar gali ir brangti.
Be to, prie jūros įsigiję butą ir patys savininkai gali be jokių suvaržymų bet kada čia pailsėti“, – įsitikinusi verslininkė.
Vis daugiau norinčių išnuomoti
Pastaraisiais metais pastebima dar viena tendencija – antrąjį būstą nusipirkę žmonės stengiasi jį išnuomoti, kad pirkinys duotų pajamų.
Anksčiau savininkai, išgirdę pasiūlymą išnuomoti savo būstą, net į kalbas nesileisdavo, nes sunkiai įsivaizdavo, kad jų butuose galėtų poilsiauti svetimi žmonės.
Dabar jau visi išmoko skaičiuoti pinigus, todėl dauguma, įsigiję poilsiui skirtus butus, iš karto žvalgosi, kas galėtų administruoti jų nuomą. Tokias paslaugas vasaros sezono metu teikia beveik visos kurorto nekilnojamojo turto agentūros arba patys namų statytojai.
Yra ir tokių, kurie Palangoje perka net po kelis butus ir ieško ilgalaikių nuomininkų.
Prestižiniai butai kainą išlaikė
Tačiau paklausą išlaikė ir prestižinėse kurorto vietose statomi erdvūs antrieji būstai, kuriems turtingi žmonės negaili pinigų.
Tokių arti jūros esančių vietų kurorte likę nedaug, todėl šių būstų kaina išlaikė prieškrizinį lygį.
Pavyzdžiui, vienas vilnietis Birutės gatvėje esančiame daugiabučiame name už 90 kvadratinių metrų ploto butą pasiryžęs mokėti net 360 tūkst. eurų – po 4 tūkst. už kv. m.
Kęstučio gatvės pabaigoje, visai netoli jūros, pastatytame „Kuršių vilų“ kvartale butų ir kotedžų kv. m kaina – nuo 3 iki 4 tūkst. eurų.
Apie pustrečio tūkstančio eurų už kv. m prašoma už butus Plaušėje, netoli priekopės pušyno pastatytuose trijuose namuose.
Jūrmaloje – pigiau nei Palangoje
2014 m. rugsėjo 1 d. buvo padaryti Imigracijos įstatymo ir Leidimų gyventi Latvijoje gavimo taisyklių pakeitimai. Svarbiausi pakeitimai taikomi leidimų gyventi, susijusių su nekilnojamojo turto (NT) pirkimu ir investicijomis, gavimo sąlygomis. Iki pakeitimų leidimą gyventi Latvijoje buvo galima gauti, jei įsigyto vieno arba kelių NT vertė siekdavo ne mažiau kaip 150 tūkstančių eurų.
Dabar vieno NT vertė turi būti ne mažesnė nei 250 tūkstančių eurų. Vienas pagrindinių motyvų, kodėl kitų šalių piliečiai mielai įsigydavo nekilnojamąjį turtą Jūrmaloje, yra ne tik investicija, bet ir siekimas gauti Šengeno šalių vizą.
Todėl dažniausiai naujus butus šiame kurorte tiesiog susišluodavo atvykėliai iš NSV šalių. NT konsultacijų bendrovės „Re&solution“ gyvenamojo NT grupės vadovas Darius Ringaitis pastebėjo, kad nauja leidimų gyventi Latvijoje tvarka sumažino Jūrmalos nekilnojamojo turto patrauklumą, tačiau atvėrė galimybes Lietuvos kurortams.
Artėjantis vasaros sezonas parodys, kiek pokyčiai Latvijoje realiai turės įtakos mūsų pajūrio NT rinkai bei turizmui. „Šiuo metu Jūrmaloje yra itin didelė brangių ir vietiniam pirkėjui neįkandamų butų pasiūla. Jūrmala, kaip ir mūsų kurortas Palanga, susideda iš pagrindinės gatvės arba kelių pagrindinių gatvių projektų, kurie yra paklausūs tarp šios kategorijos pirkėjų.
Todėl galime manyti, kad šie pakeitimai Latvijoje sąlygos potencialių pirkėjų srauto iš NSV šalių padidėjimą mūsų kurortuose. Kitaip tariant, būstas Palangoje, Druskininkuose, Birštone, ko gero, tampa vienodai patrauklia investicija kaip ir Jūrmaloje tiems pirkėjams, kurie dalį laiko ruošiasi praleisti atostogaudami kurortuose prie Baltijos jūros.
Kainos prasme Palangoje būsto kainos yra net du su puse, tris kartus mažesnės nei to paties lygio projektuose Jūrmaloje. Kaip žinome, rusai visada rodė susidomėjimą Palanga. Artėjantis vasaros sezonas parodys, kiek pokyčiai Latvijoje realiai turės įtakos mūsų pajūrio NT rinkai bei turizmui“, – sakė D. Ringaitis.