Neseniai Kaune skambiai buvo atidarytas JAV korporacijos „Bentley Systems“ padalinys. Miesto meras Visvaldas Matijošaitis vyresniajam korporacijos viceprezidentui Robui Whitesellui iškilmingai įteikė Kauno vėliavą ir pareiškė tikįs, kad ši bendrovė nepabėgs iš čia.
Tačiau nusprendusi kurtis Kaune, biurą sostinėje jau turinti JAV kompanija susidūrė su keistomis bėdomis – čia tragiškai stinga patalpų biurams.
Nuo Nepriklausomybės atgavimo mieste iškilo vos du nuomai skirti biurų kompleksai.
Rinkosi mažiausią blogybę
„Rinkomės mažiausią blogybę iš kelių“, – pripažino JAV korporacijos žmogiškųjų išteklių vadovė Rytų Europai Girėnė Ščiukaitė.
Bendrovės padalinys įsikūręs pačiame Kauno centre stūksančiame komplekse „Bokštas“. Biure dirba 10 programuotojų, o po kelerių metų jų turėtų būti bent pusšimtis.
„Pirmoji bėda, su kuria susidūrėme Kaune, – automobilių stovėjimo vietos“, – pripažino G.Ščiukaitė. Komplekse „Bokštas“ įsikūrusiam biurui jų atiteko itin mažai – pakanka vos penktadaliui darbuotojų.
Savo kortelę atiduosiu naujam darbuotojui. Atvažiavusi iš Vilniaus automobilį paliksiu Karaliaus Mindaugo prospekte, iki biuro eisiu pėsčiomis.
Kaune lankausi kartą ar du per savaitę, o kai kurie į darbą važinėja kasdien. Jiems leidimo reikės labiau nei man.“
Pasak jos, patalpų paieška truko itin ilgai.
„Viena pasiūlyta vieta mums iš esmės tiko, tačiau tai buvo kitos paskirties pastatas. Norint jį pritaikyti biurui, būtų tekę laukti 9 mėnesius.
Kitas pastatas vėl nuvylė – didelis, tačiau tamsus biuras, aptemęs koridorius, blogai veikianti vėdinimo sistema“, – sakė G.Ščiukaitė.
„Bentley Systems“ biurui netiko ir dar viena nekilnojamojo turto agentūros pasiūlyta vieta.
Nors pastas pasirodė esantis aukštesnio lygio, jis buvo miesto pakraštyje esančioje pramoninėje zonoje.
Biurą įsirengė patys
Biurų stygius vos nesužlugdė bene didžiausios Kaune IT bendrovės NFQ plėtros planų. Ieškoję patalpų keliems šimtams darbuotojų įmonės vadovai rado tik vieną jų reikalavimus atitinkančią vietą – dar neužimtus plotus „Žalgirio“ arenoje. Tačiau valdytojams laisvą vietą išnuomojus sporto klubui, IT bendrovės plėtros planai sugriuvo.
„Mums reikėjo gerai veikiančios ventiliacijos ir šaldymo sistemos, daugiau nei tūkstančio kvadratinių metrų ploto patalpų, automobilių stovėjimo aikštelės.
Deja, niekas to negalėjo pasiūlyti. Neliko pasirinkimo, todėl varžytynėse už gana neblogą kainą įsigijome pastatą Vilijampolės rajone“, – pasakojo vienas Lietuvos ir Vokietijos kapitalo įmonės NFQ įkūrėjų Darius Lebedzinskas.
Pasak verslininko, įrengti 2,3 tūkst. kvadratinių metrų ploto biurą atsiėjo daugiau nei 2 mln. eurų.
Tam prireikė paaukoti sukauptą pelną ir dar skolintis iš verslo partnerių.
Užtat dabar įmonei gali atsiverti papildomas pajamų šaltinis. „Biurų statyba – labai perspektyvi ir pelninga veiklos sritis. Iki šiol neatsiginu klausimų, ar dar turime laisvų plotų, kuriuos galėtume nuomoti“, – užsiminė D.Lebedzinskas.
Šalia naujojo biuro bendrovė yra įsigijusi nemažą žemės sklypą. NFQ vadovai svarsto ateityje plėsti savo valdas, šalia pastatyti specialiai IT bendrovių reikmėms pritaikytą 7 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatą.
Pirmiesiems pasisekė
2012 metų rudenį Kaune biurą atidarė britų kompanija „Callcredit Information Group“. Tai bene pirmoji Kaune investavusi užsienio kapitalo IT bendrovė. Ji įsikūrė kiek neįprastoje vietoje – Kauno „Žalgirio“ arenoje.
Padalinio vadovas Dainius Aksinavičius prisiminė, kad patalpų paieškos nebuvo lengvos.
„2012 metais buvo tik keli pasirinkimai – pastatas pramoniniame Petrašiūnų rajone ir autobusų stoties rajone buvusios parduotuvės „Buitis“ patalpos.
Trečias pasiūlymas – nugriauto prekybos centro „Merkurijus“ vietoje ketintas statyti apartamentų ir biurų kompleksas. Mums jis pasirodė pernelyg rizikingas. Laikas parodė, kad mūsų įžvalgos buvo teisingos. Šioje vietoje statybos iki šiol nevyksta“, – pasakojo D.Aksinavičius.
Britų kompanijos akys nukrypo į Nemuno saloje iškilusią Kauno „Žalgirio“ areną.
Sudarius patalpos nuomos sutartį teko koreguoti planus: kelis mėnesius vėluota įrengti patalpas, todėl IT specialistų komandai buvo išnuomotas laikinas biuras Kauno pakraštyje.
„Buvome pirmieji, todėl mums teko gardžiausias kąsnis. Dabar mes turime patį geriausią biurą Kaune. Jis nei didelis, nei mažas.
Atsiveria puiki panorama, apačioje – sporto klubas, nėra jokių bėdų dėl automobilių stovėjimo vietų, o šalia – Kauno centras“, – džiaugėsi D.Aksinavičius.
Nors „Callcredit Information Group“ Kauno atstovybės vadovas džiaugėsi radęs puikias patalpas, ši ramybė – laikina. Mat įmonė ketina plėstis, todėl jei arenoje neatsiras papildomos erdvės, teks kraustytis kitur.
Vilioja universitetas
Kaune veikiančios JAV kapitalo IT bendrovės „Virtustream LT“ generalinė direktorė Kamilė Ciechanavičiūtė jau turėjo ne itin malonios patirtis ieškant patalpų besiplečiančiai įmonei.
Svarstyta galimybė įsikurti biurų komplekse „1000“, tačiau netenkino patalpų planavimas ir darbo sąlygos.
Galiausiai „Virtustream LT“ specialistai apsistojo K.Baršausko gatvėje – Kauno technologijos universiteto Santakos slėnyje.
Neseniai duris atvėręs pastatas nėra tobulas – dėl nesuprantamų priežasčių tualetai įrengti tik kas antrame aukšte.
„Turime 40 darbuotojų, o mums tenka vos 6 vietos automobiliams. Gerai, kad čia ne centrinė miesto dalis, kiti darbuotojai automobilius gali statyti nemokamai šalia esančiose aikštelėse.
Tačiau ši vieta mums labai gera strateginiu požiūriu. Juk šalia universitetas – tai labai svarbu bendradarbiaujant su galimais mūsų darbuotojais“, – sakė debesų inžinerijos srityje dirbančios JAV įmonės padaliniui vadovaujanti K.Ciechanavičiūtė.
Plėtrą lemia investiciniai fondai
Kaune įsikūrusios statybų bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas pripažino, kad mieste susidariusi iš tiesų keista padėtis. Anot jo, sąstingį komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkoje lemia stambiųjų investicinių fondų politika.
„Verslas aiškus: mes nuperkame sklypą, atliekame projektavimo darbus, pastatę objektą jį parduodame investiciniams fondams. Tačiau stambiųjų investuotojų akys krypsta tik į sostinę“, – apgailestavo K.Vanagas.
Vis dėlto verslo centrų statybos Kaune jau juda iš mirties taško. Savanorių prospekte neseniai iškilo bendrovei „Mikrovisatos valda“ priklausantis 3,6 tūkst. kvadratinių metrų ploto biurų pastatas. Projekto vertė siekė 3,44 mln. eurų. Nors pastato vidus dar nėra baigtas įrengti, didžioji patalpų dalis jau išnuomota.
Į Kauną žengti ketina ir bendrovė „Hanner“. Šalia jai priklausančio Savanorių prospekte įsikūrusio prekybos centro „Savas“ planuojama statyti pirmąjį solidų biurų kompleksą mieste.
„Verslo centras turėtų būti apie 5 tūkst. kvadratinių metrų ploto. Planuojama, kad jame dirbs apie 5 tūkst. žmonių. Su galimais nuomininkais būta pokalbių, tačiau sutarčių kol kas nesame pasirašę“, – sakė „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės direktorius Vytas Petružis jau ne vienus metus ieškojo bendrovės, galinčios neužimtuose plotuose statyti biurų pastatą.
„Dabar jau surastas investuotojas, ketinantis čia statyti verslo centrą. Deja, kokia tai bendrovė, dar negaliu atskleisti, mus varžo susitarimo sąlygos. Manau, kad po kelių savaičių šie planai bus paviešinti“, – sakė V.Petružis.
