Į šį nuostabų Baltarusijos gamtos kampelį pora važinėjo dažnai: patiko ten medžioti, ir žmonės buvo labai svetingi. Kartą vienas iš pažįstamų nuvedė sutuoktinius prie senos apleistos mokyklos. Pro šią vietą pora pravažiuodavo dažnai, bet net neįtarė, kad ten stovi namas, nes aplink jį viskas buvo užaugę. Prieš Maksimo ir Marinos akis atsivėręs vaizdas buvo gana liūdnas. Nepaisant to, pora iškart suprato, kad rado tai, ko ieškojo.
Taip atrodė Maksimo ir Marinos pirkinys iki jo įteisinimo.
Žiemą, kai aplinkui nebuvo žalumos, vaizdas buvo dar liūdnesnis.
Tik po trejų metų darbo ir kantrybės Maksimas ir Marina pastatė savo svajonių namą.
Dabar, prisimindama šį nelengvą procesą, pora sako, kad kur kas lengviau
būtų buvę nugriauti namą ir pastatyti naują. Bet anuomet jie degė idėja
sename name palikti viską, ką galima suremontuoti.
Kadangi Maksimo ir Marinos piniginė nebuvo prikimšta šlamančiųjų, jie
beveik viską namuose padarė savo rankomis arba nusipirko parduotuvėje „Ikea“. Atidžiau
pažvelgus į interjerą, galima pastebėti tam tikrų klaidų, bet tai jį
daro dar mielesnį ir artimesnį širdžiai.
Pora stengėsi išnaudoti visas senas statybines medžiagas. Pavyzdžiui,
kai išardė keturias senas krosnis, iš jų plytų sumūrijo vartų
ir vartelių stulpelius, o iš likučių pastatė nedidelį rūsį, jo duobę
iškasė patys. Dirbo ne tik Maksimas ir Marina, bet ir jų tėvai ir trys
dukterys.
Visus vidaus darbus Maksimas atliko pats. O užduočių buvo tikrai
nemažai: nuplėšti sienas ir lubas, pakelti grindis. Viskas supuvę, tad
kosmetinis remontas būtų nepagelbėjęs.
Rūsyje pora laiko tik konservuotus produktus, kitaip labai greitai
atsiranda pelių.
Grindys ir sienos – iš paprastos medienos, nuobliuotos rankomis. Iš
išorės namas apšiltintas ekologine vata. Vandentiekio, ventiliacijos
įrenginiams pora netaupė, viską padarė labai kokybiškai.
Šildymas programuojamas: įsijungiamas penktadienį po pietų,
išsijungiamas pirmadienio rytą. Tokiu būdu šeima visada atvažiuoja į
šiltą namą ir taupo šilumą.
Būste stovi visi naudoti arba įsigyti su nuolaidomis per
visokiausius išpardavimus baldai.
Atviras židinys – poros rankų darbas, tik jo groteles pagal Maksimo
piešinį pagamino meistras.
Aksesuarų namui nepirko: labai daug gražių daiktų padovanojo draugai,
kai ką pora atsivežė iš kelionių.
Visas namų sienas puošia vaikiški piešiniai. Marinai labai patinka menas,
ypač baltarusių dailininkų darbai.
Mėgstamiausia vasaros vieta – terasa. Beveik per visas išeigines
atvažiuoja draugų. Tuomet šeimininkai pastato kepsninę, šezlongus ir
įsisupę į pledus su svečiais iki nakties gėrisi žvaigždėmis.
Maksimas ypač didžiuojasi savo virtuve, nes čia viskas sukurta jo
rankomis: nuo eskizų iki rusiškos krosnies, stalo du ąžuoliniu
stalviršiu.
Krosnis – ne tik grožiui. Maksimas labai mėgsta gaminti ir su malonumu
čia kepa paukštieną, patiekalus iš naminės varškės ir kitokius
skanumynus.
Maksimo ir Marinos miegamasis – pirmame aukšte. Dukterų miegamasis – antrame.
Užbaigus statybą šiame name šeima gyveno dvejus metus. Bet ūgtelėję vaikai
pradėjo lankyti įvairius užsiėmimus, o kas kartą juos vežioti į miestą buvo labai nepatogu. Todėl šeima kartu čia atvyksta per
išeigines.
Maksimas ir Marina labai džiaugiasi, kad viskas susiklostė būtent taip.
Jų dukterys, gyvendamos šiame name, įgijo daug naudingų įgūdžių. Jos jau
gali užkurti krosnį ar išravėti braškes. Kai mergaitės išaugs, Maksimas
ir Marina svajoja grįžti į savo namą visiems laikams.