Gatvės pagal brangumą surikiuotos remiantis tarptautinės nekilnojamojo turto kompanijos „Savills“ duomenimis. Į dešimtuką nepateko tos, kuriose per 18 pastarųjų mėnesių nebuvo nupirkta nė vieno namo. Svarbiausiu rodikliu tapo nekilnojamojo turto paklausa – skaičiuota, kiek vidutiniškai pagal sudarytus sandorius konkrečioje gatvėje kainuoja kvadratinis metras nekilnojamojo turto.
Dešimtoji vieta. Ardmoro Parko gatvė Singapūre. Vidutinė nekilnojamojo turto kvadratinio metro kaina – 21,7 tūkst. eurų.
Ardmoro Parko gatvė yra Singapūro centre. Ją supa ištaigingi viešbučiai ir prekybos centrai. Lemiamas veiksnys, dėl kurio gatvė pateko į reitingą, yra pastato „Le Nouvel Ardmore“ 33-iajame aukšte parduotas ištaigingas butas per du aukštus, kurio plotas – 1,2 tūkst. kvadratinių metrų. Už šį būstą sumokėta 46 mln. eurų.
Prabangiuose apartamentuose 32-ajame šio dangoraižio aukšte įrengti penki miegamieji, svetainė ir kabinetas. Aukštu aukščiau fojė, baseinas, sporto salė ir poilsio zona. Į buto plotą įskaičiuota ir 465 kvadratinių metrų terasa ant stogo.
Devintoji vieta. Moločno skersgatvis prestižinėje Maskvos vietoje Ostoženkoje. Vidutinė nekilnojamojo turto kvadratinio metro kaina – 27,6 tūkst. eurų.
Šis rajonas investuotojus vilioja tuo, kad jis greta Kremliaus ir Raudonosios aikštės.
Nekilnojamojo turto kainos šioje gatvėje priklauso nuo to, kiek namui metų. Daugelis jų Moločno skersgatvyje gana nauji – skersgatvis augo pirmąjį šio amžiaus dešimtmetį. Į reitingo sąrašą ši Maskvos gatvė pateko po to, kai čia už 8,6 mln. eurų buvo parduotas 238 kvadratinių metrų butas.
Aštuntoji vieta. Palmių aveniu (Avenue des Palmiers) Sen Tropeze, Prancūzijoje. Vidutinė nekilnojamojo turto kvadratinio metro kaina – 35,3 tūkst. eurų.
Nekilnojamojo turto paklausa Prancūzijos kurorte Sen Tropeze laikosi metai iš metų. Prieš pusmetį vila Palmių aveniu buvo parduota už 42 mln. eurų. Už šią kainą pirkėjas, be vilos, gavo du namus – iš viso 800 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto ir 10 tūkst. kvadratinių metrų teritorijos su vaizdu į jūrą.
Pats aveniu – trumpas, niekur nenuvedantis su uždaru įvažiavimu. Tad patekti į brangiausią Sen Tropezo gatvę gali tik tie, kurie čia turi gyvenamojo ploto.
Septintoji vieta. Orleano krantinė Paryžiuje, Prancūzijoje. Vidutinė nekilnojamojo turto kvadratinio metro kaina – 37 tūkst. eurų.
Geidžiamiausia gatvė Paryžiuje yra miesto centre, Šv.Liudviko saloje. Ši gatvė driekiasi palei Seną, o iš visų čia stovinčių 20 pastatų atsiveria vaizdas į Dievo Motinos katedrą.
Visi namai Orleano krantinėje iškilo XVII–XIX amžiais.
Praėjusiame amžiuje šioje gatvėje gyveno aktorė Brigitte Bardot ir režisierius Roger Vadimas.
Šių metų kovą Orleano krantinėje esantis trijų kambarių butas penktajame aukšte su vaizdu į katedrą parduotas už kvadratinį metrą mokant 36 tūkst. eurų.
Šeštoji vieta. Vulslio kelias Sidnėjaus priemiestyje Point Paiperyje, Australijoje. Vidutinė nekilnojamojo turto kvadratinio metro kaina – 39,8 tūkst. eurų.
Point Paiperis užima 20 km Sidnėjaus įlankos. Čia gyvena 1,4 tūkst. žmonių.
Prestižiškiausia gatvė prestižiškiausiame rajone Australijoje – Vulslio kelias. Ne vieni metai ji yra brangiausių pasaulio gatvių sąrašuose: 2011-aisiais ji buvo devintojoje pozicijoje, o šiemet jau pakilo iki šeštosios. Per tą laiką gyvenamojo turto kainos išaugo daugiau nei dukart – nuo 18,9 iki 39,8 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Pastaraisiais metais šioje gatvėje buvo parduoti trys namai: už 20,2, 25,7 ir 24,9 mln. eurų.
Penktoji vieta. Semaforo kelias (Chemin du Semaphore) Sen Žan Kap Fera, Prancūzijoje. Vidutinė nekilnojamojo turto kvadratinio metro kaina – 60,4 tūkst. eurų.
Ši vieta kainomis išsiskiria visame Prancūzijos Žydrajame Krante – čia jos ilgus metus laikosi antrojoje vietoje visos Europos mastu ir nusileidžia tik Monakui.
Pradžią šios vietos populiarumui davė belgų karalius Leopoldas II, XX a. pradžioje tapęs pirmuoju ne prancūzų monarchu, Ligūrijos jūros pakrantėje pasistačiusiu rezidenciją. Įkandin jo čia ėmėsi kurtis ir kitų šalių karūnuotieji asmenys. Taip pat čia yra gyvenę Rothschildai, Elizabeth Taylor, Charlie Chaplinas, Jeanas Cocteau, Isadora Duncan, Winstonas Churchillis. Tarp namų savininkų minėtoje gatvėje galima sutikti ir vieną „Microsoft“ steigėjų Paulą Alleną.
2014 m. rugpjūtį 650 kvadratinių metrų vila čia buvo parduota už 33,4 mln. eurų, arba po 60,4 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.
Ketvirtoji vieta. Kunigaikštienės Greis aveniu Monake. Vidutinė nekilnojamojo turto kvadratinio metro kaina – 90,5 tūkst. eurų.
Monake – nekilnojamojo turto bumas. 2014-aisiais pasiektas sandorių skaičiaus rekordas. Rekordas užfiksuotas ir kitu aspektu – pagal tai, už kiek parduota gyvenamojo būsto. Pernai kunigaikštystėje sudarytos 555 nekilnojamojo turto pardavimo sutartys.
Pirkėjams ypač patinka Kunigaikštienės Greis aveniu. Pernai 200 kvadratinių metrų būstas su vieta automobiliui ir terasa buvo parduotas už 16 mln. eurų.
Trečioji vieta. Naitsbridže Londone, Didžiojoje Britanijoje. Vidutinė nekilnojamojo turto kvadratinio metro kaina – 93,2 tūkst. eurų.
Iki šiol Londono brangiausiųjų viršūnėje karaliavo Kensingtono Rūmų Sodo (Kensington Palace Gardens) gatvė. Tačiau pastarąjį sykį nekilnojamasis turtas čia buvo parduotas 2011 m. Tad karūna atiteko Naitsbridžui – pasiuntinybių, viešbučių ir brangių parduotuvių gatvei.
Į pasaulio brangiausių gatvių sąrašo viršūnę ją stipriai timptelėjo keturių namų stikliniais fasadais gyvenamasis kompleksas „One Hyde Park“. 2014 m. balandį čia esantis 1,5 tūkst. kvadratinių metrų prabangus būstas buvo parduotas už 195 mln. eurų.
Tai didžiausias nekilnojamojo turto sandoris Londone per 18 pastarųsų mėnesių.
Antroji vieta. Aukštutinis Penktasis aveniu Niujorke, JAV. Vidutinė nekilnojamojo turto kvadratinio metro kaina – 97,7 tūkst. eurų.
Ši gatvė – Manhatano simbolis. Jau ne vieni metai čia gyvena turtingiausi, žinomiausi, sėkmės lydimi niujorkiečiai, kuriasi žinomiausių prekių ženklų butikai.
Per metus nekilnojamojo turto kaina šioje gatvėje išaugo keturis kartus. Per pastaruosius devynis mėnesius čia įregistruoti trys sandoriai, kurių suma viršijo 63,3 mln. eurų.
Įspūdingiausias tapo gyvenamojo ir viešbučių komplekso „Sherry-Netherland“ pardavimas. 1927 m. pastatytas 38 aukštų dangoraižis veikė kaip viešbutis, tačiau dalis klientų panoro numerius, kuriuose jie gyveno, išsipirkti. Šiandien 170 metrų pastatas – ir gyvenamasis namas, ir viešbutis: klientams čia prieinami 54 kambariai.
Pirmoji vieta. Viršūnės kelias (Peak Road) Honkonge. Vidutinė nekilnojamojo turto kvadratinio metro kaina – 103 tūkst. eurų.
Miestas, neturintis kur plėstis, vis labiau tankėja. Čia nekilnojamąjį turtą noriai perka tie, kuriems svarbi ekonominė laisvė ir „didžiosios“ Kinijos artumas. Ypatingas statusas Honkongui leidžia metų metus užimti pirmąją vietą pagal brangiausią nekilnojamąjį turtą pasaulyje.
Brangiausių pasaulio gatvių viršūnėje praėjusiame reitinge buvęs Poloko kelias (Pollock‘s Path) iškrito iš sąrašo – čia nebuvo sudaryta jokių naujų sandorių. O štai Viršūnės kelyje vasarį buvo parduotas 11 tūkst. kvadratinių metrų gyvenamasis namas, už kurį paklota 595,5 mln. eurų.
Tai didžiausias gyvenamojo nekilnojamojo turto sandoris per visą Honkongo istoriją.
Lietuvoje brangiausias NT - aplink Rotušę, Vilniaus senamiestyje
Lietuvoje brangiausias nekilnojamasis turtas yra Vilniaus senamiesčio širdyje, aplink Rotušės aikštę. Komercinių patalpų nuomos kainos ten yra bene didžiausios mieste. Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo Antanavičiaus, prekybai tinkamų patalpų nuomos kaina čia gali siekti 50-60 eurų už kv. metrų be mokesčių.
NT ekspertas pastebėjo, kad komercinių patalpų aplink Vilniaus rotušę jų savininkai nelinkę parduoti, o jeigu ir pardavinėja, kainos paprastai būna tokios aukštos, kad smarkiai prasilenkia su galimų pirkėjų lūkesčiais. Pavyzdžiui, už kvadratinį metrą prašoma apie 10 tūkst. eurų.
Gyvenamojo būsto kainos netoli Rotušės aikštės taip pat yra vienos aukščiausių mieste.
Vis tik brangiausiai buvo parduoti Gaono gatvėje esantys butai. Šioje gatvėje yra ypatingai prabangiai įrengtų butų. Prieš metus Gaono gatvėje buvo parduotas butas, kurio kvadratinio metro kaina siekė net 6 710 eurų už kv. metrą. Tai buvo 200 kv. m ploto būstas, už kurį pirkėjas nepagailėjo net 1,34 mln. eurų.
Vilniuje prabangių būstų kainas labiausiai nulemia išskirtinumo aspektas. Anot A.Antanavičiaus, neužtenka vien to, kad būstas būtų geroje vietoje. Ne mažiau svarbus ir prabangus jo įrengimas, išskirtinės aplinkos sukūrimas bei panašūs dalykai.
„Brangiausi butai Vilniaus senamiestyje yra rekonstruotose ir prabangiai įrengtuose namuose, o istorinis pastatų amžius pats savaime kainai įtakos nelabai turi“, – pastebėjo pašnekovas.
Pasidomėjus, ar brangiausiose Vilniaus gatvėse butų kainos pastaruoju metu kilo, A.Antanavičius sakė: „Manyčiau, kad kainos išliko stabilios. Galbūt bendras prabangių butų segmento kainų vidurkis yra pakilęs, tačiau ne dėl to, kad didėjo tų pačių turtinių vienetų vertė, o todėl, kad rinkoje naujai atsirado brangesnių objektų, kurie pakoregavo bendrą prestižinio segmento kainų lygį“.
Kaune, kaip ir Vilniuje, brangiausias nekilnojamasis turtas yra senamiestyje, Rotušės aikštėje, taip pat centre, Laisvės alėjoje.
