Chaotiška prekybos centrų plėtra lėmė problemas vilniečiams
„Prekybos centras iš esmės yra didelis sandėlis. Jo pagrindinė funkcija – patogiai patenkinti gyventojų poreikius, tuo pačiu nesukuriant problemų. Todėl prieš atidarant bet kokį centrą, turi būti įvertintos visos aplinkybės: ar jį lengva pasiekti, ar neatsiras naujų sunkumų aplinkiniams gyventojams, ar toje teritorijoje nesama prekybos centrų pertekliaus“, – sako architektas, bendrovės „Miesto planas“ direktorius Nerijus Stanionis.
Anot jo, specifiniais atvejais, pvz., Kauno „Akropolio“, prekybos centrų kūrimasis centrinėse miesto erdvėse gali pasiteisinti, tačiau bet kokiu atveju svarbu, kad būtų išlaikytas balansas ir prekybos centrų tinklas plėstųsi tolygiai, kelioms didelėms prekybinėms erdvėms nesikoncentruojant vienoje vietoje. Tačiau Lietuvoje, pažymi architektas, to svarba nebuvo suprasta ilgai. Verslininkai buvo tikri, kad pelningiausia prekybos centrą įsteigti ten, kur arti gyvena daugiausia žmonių, o politikai nesiėmė prekybos centrų plėtros reguliavimo.
„Didžiuosiuose miestuose prekybos centrai kūrėsi chaotiškai. Nesant konkrečius plotus centrų plėtrai numatančių teisės aktų ir trūkstant bendros plėtros vizijos, verslininkai rinkosi lengviausią, ir, kaip jiems atrodė, teisingiausią kelią: įkurdino prekybos centrus rajonuose, kur gyvena daugiausia žmonių, arba arti miesto centro. Tai lėmė, kad šiauriniame Vilniuje atsirado didelė prekybos centrų koncentracija, o tai iš esmės yra blogai“, – sako N. Stanionis.
Jam pritaria architektė Jurgita Liubartaitė, kuri pažymi, kad nemažai Vilniaus centrinių zonų erdvių išnaudojamos neteisingai – trūksta atskyrimo tarp prekybinių ir kultūrinių erdvių.
„Vakarų Europoje įprasta, kad prekybos centrai kuriasi už miesto, pirkėjai į juos atvyksta automobiliais arba viešuoju transportu ir praleidžia didžiąją dalį dienos. Tuo tarpu miesto centras lieka kultūriniams renginiams ir laisvalaikio leidimui“, – sako J. Liubartaitė.
Anot J. Liubartaitės, Vilniuje iki šiol tokios praktikos būta per mažai: didžiuliai prekybos centrai su automobilių aikštelėmis kūrėsi erdvėse greta gyvenamųjų rajonų, kur galėjo atsirasti rekreaciniai plotai. Tai sukėlė bėdų tiek vietiniams gyventojams, kuriems teko susitaikyti su daug didesniu judėjimu ir triukšmu netoli savo namų, tiek centrų lankytojams, kurie keliaudami į prekybos centrus turi grūstis perpildytuose autobusuose ar stovėti kamščiuose.
Permainos pietiniame Vilniuje – šviesios ateities pranašai?
Vis dėlto architektė prognozuoja, kad ateityje tendencijos keisis: gerėjant infrastruktūrai, atsirandant aplinkkeliams, dideli centrai ims kurtis miesto pakraščiuose, o juos pasiekti ir rasti vietą pasistatyti mašinai bus lengviau negu dabar mieste esančiuose prekybos centruose. Tokių permainų ženklų, anot jos, įžvelgti galima jau dabar.
„Sveikintinas yra pietinio Vilniaus pavyzdys, nes čia sėkmingai kuriasi atskira prekybai ir gyventojų poreikių patenkinimui skirta erdvė. Tai paskatino IKEA atėjimas į Lietuvą. Šis prekybos centras pirmasis įrodė, kad įsikūrimas sąlyginai netoli miesto centro, bet atokiau nuo gyvenamųjų rajonų gali būti patogus lankytojams ir didinti paties prekybos centro patrauklumą“, – sako J. Liubartaitė.
Pietiniam Vilniui architektė prognozuoja šviesią ateitį – pasak jos, rugsėjį duris atvėrus ir prekybos slėniui NØRDIKA, čia klientų srautas dar labiau išaugs. Aiškiai apibrėžta rajono paskirtis, patraukli verslui, anot jos, sudaro galimybes jam visas galimybes sėkmingai vystytis ir toliau.
„Prekybos centras Vilniaus pakraštyje nėra tik miestui aktuali vieta: jis aptarnauja ir aplinkinius priemiesčius, ir Vilniaus rajoną. Be to, jis tampa ir tarptautinės traukos objektu. Galiausiai, paskui seka ir kiti verslai. Prekybos centrui miegamajame rajone tai pasiekti sunkiau, jo pirkėjų ratas apribotas“, – teigia J. Liubartaitė.
N. Stanionis irgi prognozuoja, kad prekybos centrų Vilniuje geografinis balansas ims keistis. Jis pažymi, kad naujus centrus atverti po kelių metų taps sunku, nes rinka bus perpildyta, o kai kuriems mažiau patogiose vietose įsikūrusiems centrams kils problemų išsilaikant. Tačiau jis pažymi, kad dabartinius centrų pastatus esant reikalui nesunku pritaikyti naujai paskirčiai.
„Kai kurie prekybos centrai, kurie galbūt buvo atidaryti neįvertinus visų aplinkybių, tikėtina, užsidarys arba pakeis veiklos profilį, tuo tarp prie miesto pakraščių atsiras naujų prekybos centrų. Tai gerai miestui: tolygiau pasiskirsčiusius prekybos centrus lengviau pasieks gyventojai, sumažės kamščių. Neturėtume per daug smerkti savęs lygindamiesi su Vakarais, nes Vakarų Europoje patogus dabartinis prekybos centrų išsidėstymas formavosi dešimtmečius, o pas mus jie atsirado palyginti neseniai. Situacija pasikeis ir Lietuvoje“, – sako N. Stanionis.
Tikisi keisti vilniečių įpročius
Prekybos slėnio NØRDIKA, iškilsiančio greta IKEA parduotuvės, vystytojas Barry Nibuurs akcentuoja, kad šalia galimybės pritraukti aplinkinių rajonų gyventojus bei pro Vilnių keliaujančius automobilius naujoji vieta suteikė ir šansą pasiūlyti klientams komfortą, įprastą Skandinavijoje.
„Įrengdami NØRDIKĄ mes laikomės požiūrio, kad patogus ir malonumą teikiantis apsipirkimas susideda ne tik iš vaikščiojimo po prekybos sales. Viskas prasideda dar nuo važiavimo į prekybos centrą: mes norime, kad klientas jį pasiektų gerai nusiteikęs, o taip bus, tik jei jis keliaus lengvai ir maloniai. Todėl ir rinkomės vietą, esančią toli nuo didelių gyvenamųjų kvartalų, kur nekyla spūstys ir visada galima privažiuoti patogiai“, – sako B. Nibuurs.
Būtent siekiant kuo didesnio komforto, pažymi NØRDIKOS atstovas, nutarta įrengti ir didesnes negu įprasta automobilių statymo vietas, kuriose lengvai telpa net gana stambių gabaritų transporto priemonės. Paties prekybos centro vidus taipogi pasižymi neįprastu erdvumu.
„Keisime vilniečių įpročius. Stengsimės įrodyti jiems, kad kelionė į prekybos centrą nėra nemaloni būtinybė: tai gali būti ir smagi patirtis. Esame tikri, kad Vilniaus gyventojai jau pribrendo vakarietiškiems įpročiams ir daugelis jų supras, kad lankymasis prekybos centre arti miesto krašto turi daug privalumų“, – teigia B. Nibuurs.