Biržų priemiestyje esančiame Biržų kaime Bokšto gatvės 3-iąjį namą buvo liepta nugriauti dar 2006 metais.
Atlikus geologinius tyrimus nustatyta, jog šios sodybos kieme buvo atsivėrusi smegduobė, o po namo kampais yra karstinių tuštumų, į kurias gali bet kada įsmukti paviršinis žemės sluoksnis kartu su visu namu. Bet jis tebestovi iki šiol.
Tokių pasmerktų namų Biržų krašte yra ne vienas. Bet juose ir toliau gyvenama.
Buvo skirta kompensacija
Pavojingame pastate Biržų kaime gyvenantiems Anželikai ir Vytautui Cechanavičiams valstybė tuomet skyrė 76 tūkstančių litų (apie 22 tūkst. eurų) kompensaciją, kad už šią sumą šeima galėtų išsikraustyti į saugų būstą.
Pinigų perdavimo sutartyje buvo nurodyta, kad paramos gavėjai po išsikraustymo per pusmetį privalo nugriauti savo senąją sodybą.
Nugriauti niekaip nesiryžo
Tačiau Cechanavičiai neskubėjo išsikraustyti.
Tik 2014 metų vasarį, kol dar nebuvo suėjęs nurodytas pusmečio po išsikraustymo terminas, nenugriautą sodybą Bokšto gatvėje pardavė už 36 tūkstančius litų (beveik 10,5 tūkstančio eurų).
Pirkimo ir pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad pastatai per pusmetį turi būti nugriauti. Sodybos pirkėjas Biržų rajono ūkininkas tai padaryti įsipareigojo savo parašu.
Bet artėjant griovimo terminui praėjusių metų liepą ši sodyba buvo dar kartą parduota. Ją įsigijo bendrovė „Kodeksas“.
Naujieji šeimininkai irgi įsipareigojo pastatus nugriauti. Tačiau to nepadarė.
Namas su ūkiniais pastatais neprasmegęs tebestovi iki šiol. Negana to, griauti pasmerktą namą net imta renovuoti. Savininkai sakė turintys planų čia įsteigti privatų detektyvų biurą.
Ėmė ginti viešąjį interesą
Vis dėlto „Kodekso“ planai gali ir neišdegti.
Mat Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso skyriaus prokuroras Remigijus Senkus su ieškiniu kreipėsi į Biržų rajono apylinkės teismą prašydamas apginti viešąjį interesą.
Prokuroras paprašė įpareigoti dabartinį sodybos pastato savininką per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, keliančius pavojų žmonių gyvybei.
Jei savininkas tokio reikalavimo neįvykdys, Biržų rajono savivaldybės administracija turėtų būti įpareigota nugriauti pastatus savo lėšomis, vėliau pinigus prisiteisiant iš jų savininko.
„Prokuratūra šiuo atveju privalėjo ginti viešąjį interesą, nes žmogaus gyvybė, sveikata ir saugi gyvenamoji aplinka yra svarbiausios vertybės“, – aiškino R.Senkus.
Biržų apylinkės teismas patenkino prokuroro ieškinį.
Šis sprendimas turėtų įsiteisėti rugpjūčio viduryje.
Buvo pasmerkti nugriauti, bet stovi kaip stovėję
Teismo sprendimų nugriauti iš pažiūros neblogai atrodančius namus yra jau ne vienas.
Gegužės mėnesį buvo priimtas teismo sprendimas per 6 mėnesius nugriauti kitoje Biržų rajono vietoje esantį namą. Jo savininkai irgi gavo solidžią Vyriausybės paramą, tačiau niekur neišsikraustė, pastato nenugriovė ir jame gyvena iki šiol.
Dar vienas analogiškas Panevėžio apygardos prokuratūros ieškinys šiuo metu nagrinėjamas Biržų rajono apylinkės teisme.
2006–2007 metais Vyriausybė devynioms biržiečių ir Biržų rajono gyventojų šeimoms skyrė per 700 tūkstančių litų paramos. Šie pinigai buvo kaip kompensacija, kad žmonės be didelių nuostolių galėtų išsikraustyti iš savo namų.
Šie pastatai buvo pripažinti pavojingais dėl po jais vykstančių karstinių reiškinių.
Tačiau beveik visi šie biržiečiai ir toliau gyvena virš bet kuriuo metu galinčios atsiverti smegduobės.
Dunda po žemėmis susidarančios ertmės
Biržų rajone Naciūnų kaime gyvenanti Stasė Briedienė atsidūrė kiek kitoje situacijoje. Jai niekas nepadeda ir nežada padėti. „Aš pėsčia persikraustyčiau į kitus namus, o tą, kuriame dabar gyvenu, sulyginčiau su žeme. Nesuprantu, kodėl žmonės, gavę valstybės paramą, ja netinkamai naudojasi“, – kalbėjo moteris.
S.Briedienė kiekvieną dieną baiminasi, kad jos namas gali prasmegti po žeme. Moteris žino, kad po jos namu yra didžiulė ertmė, kuri gali bet kurią akimirką praryti namą.
Prieš septynerius metus ji šį namą gavo dovanų. Atsikrausčiusi ji nieko blogo neįtarė, kai pamatė, kad kieme šalia namo yra maždaug metro gylio ir pusantro pločio duobė.
Tačiau po kurio laiko namuose prasidėjo tikras siaubas. Kartą būdama viena, S.Briedienė išgirdo po grindimis braškėjimą ir dundesį. Išbėgusi į kiemą, nieko nepastebėjo. Moteris po kurio laiko sužinojo, kad ir vyras girdėjo panašius garsus. Karstiniame regione gyvenantys žmonės žino, kad taip dunda po žemėmis susidarančios ertmės. Jeigu viršutinis žemės sluoksnis neatlaiko, jis įgriūva į tuštumą.
Ką daryti, jeigu namas pradėtų griūti
Sodybos gyventojams nerimą kėlė ir daugiau įtartinų požymių: skylanti namo siena, vienoje namo dalyje iš po grindų besiveržiantis šaltis ir drėgmė. Šeimos nerimą pakurstė ir geologų tyrimas. Jie rankiniu būdu nemokamai padarė kelis gręžinius pievelėje prie namo ir nustatė, kad iš tiesų po namu yra ertmė. Tačiau reikėjo išsamesnių tyrimų.
Biržų rajono savivaldybės taryba dar žiemą priėmė sprendimą S.Briedienės sodybos geologiniams tyrimams skirti 8 tūkstančius eurų. Tačiau naujai išrinkta valdžia mano, kad moteris turi gelbėtis pati, be savivaldybės pagalbos.
S.Briedienė vylėsi, kad pripažinus sodybą netinkama gyventi, jai taip pat būtų skirta pinigų naujam būstui įsigyti. „Aš nežinau, ką atiduočiau, kad mano šeima galėtų miegoti saugiai“, – sakė moteris. Ji pripažino girdėjusi, kad kai kurie valstybės paramą gavę biržiečiai pasiėmė solidžias pinigų sumas ir niekur neišsikraustė, bet toliau gyvena avariniuose namuose.
Moteris sakė žinanti šeimą, kuri gavo paramą, išsikraustė, o senojoje, prasmegti galinčioje sodyboje paliko gyventi suaugusius vaikus. S.Briedienė kol kas gyvena viltimis, o savo dukrą pamokė ką daryti, jeigu namas pradėtų griūti: „Jeigu būsi viena ir pradės griūti namas, bėk į kiemą. Jeigu durys prasmegs po žeme, šok per langą“, – tokias instrukcijas savo vienuolikmetei dukrai kala į galvą mama.
