Apartamentai – poilsio erdvė
Jei pastebėjote dailų būstą, pavadintą „apartamentais“, vadinasi, šis žodis yra vartojamas kaip aukštos klasės būsto sinonimas arba jis gali apibrėžti teisinę tokių patalpų paskirtį. „Nors teisiškai apartamentų formuluotė nėra griežtai apibrėžta, ji dažniau taikoma poilsio paskirties patalpomis, tuo tarpu paprastas butas įvardijamas gyvenamosios paskirties patalpomis“, – aiškino „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto įmonės Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka.
Renkantis būstą, kuris įvardijamas kaip apartamentai ir šių patalpų paskirtis yra poilsinė, reikėtų atkreipti dėmesį į jo tikslią vertę. „Jei šeima turi poilsio paskirties patalpas ir kito nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija 220 tūkst. eurų, tokiu atveju 0,5 proc. tarifu apmokestinama šią sumą viršijanti dalis – šis mokestis galioja visoje Lietuvoje“, – teigė A.Šapoka. Vertinamas šeimos nekilnojamasis turtas gali būti ne tik poilsinės paskirties, jo paskirtys gali būti įvairios: gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės. Patalpų paskirties nenurodo
Patalpų paskirtis išties yra vienas svarbiausių aspektų renkantis būstą, tačiau dažniausiai ji NT skelbimuose nenurodoma. Pardavėjai mano, jog tokia detalė gali būti nepatraukli pirkėjui, tad ją renkasi atskleisti susitikimo metu arba tada, kai klientas parodo didesnį susidomėjimą ir rimtai svarsto būstą pirkti.
„Esant didesniam susidomėjimui brokeris ar tiesioginis būsto savininkas privalo atskleisti šią informaciją. Jei žmogus susiduria su nesąžiningu pardavėju, informaciją apie turto paskirtį jis gali pamatyti prieš būsto pirkimą – ketinimo protokole arba išankstinėje pirkimo sutartyje“, – kalbėjo A.Šapoka. Prie šių dokumentų visada pridedamas Registrų centro išrašas, kuriame aiškiai nurodyta objekto paskirtis. Kartais apartamentais įvardijamos ne tik gyvenamosios ar poilsio paskirties patalpos, toks terminas gali būti taikomas ir komercinės paskirties patalpoms.
Įsigijus objektą, kuris yra įrengtas kaip gyvenamasis būstas, tačiau yra komercinės paskirties, jis apmokestinamas 1 proc. NT mokesčiu per metus, nepaisant jo piniginės vertės. Tokių erdvių galima rasti rinkoje, vis dėlto jos laikomos retenybe. „Butai tame pačiame name gali įgauti skirtingą statusą, kai pastatas yra statomas komercinės ar rekreacinės paskirties sklypuose. Tuomet teisiškai ne mažiau kaip 51 proc. namo turi užimti komercinės patalpos, likusius 49 proc. – gyvenamosios patalpos“, – aiškino NT specialistas.
Prabangaus būstas – ne tik stilingas
Kitas dažnai pasitaikantis ir neretai klaidinamas NT apibūdinimas – prabangus ar prestižinis būstas, kuris taip pat turi savo konkrečią reikšmę ir negali būti taikomas vietai, kuri pasižymi tik stilingu interjeru. „Prabangiu būstu galima vadinti tokį, kuris yra prestižinėje miesto vietoje, turi labai gerą reputaciją, išplėtotą infrastruktūrą. Pavyzdžiui, Vilniuje tai būtų Žvėrynas, senamiestis, Valakampiai“, – vardijo A.Šapoka.
Prabangi erdvė turi būti įrengta iš kokybiškų, aukštos klasės medžiagų, aprūpinta buitine technika ir baldais. Dažniausiai prestižinis nekilnojamasis turtas yra erdvesnis, be to, jis turi tam tikrus įprastam butui nepriklausančius atributus: parkavimo vietą, liftą, kartais fizinę apsaugą, dailius vaizdus pro būsto langus. „Toks turtas vienareikšmiškai yra gerokai brangesnis už įprastą. Pavyzdžiui, nedidelį prabangų 2 kambarių butą tik su retomis išimtimis galima įsigyti už mažesnę nei 150 tūkst. eurų kainą“, – kalbėjo A.Šapoka. Pardavėjai linkę manipuliuoti
Dažnai žmonės painioja buto ir apartamentų sąvokas, kita vertus, šį skirtumą sunku suvokti. „Šis skirtumas tėra teisinio statuso apibrėžimas, ir nieko daugiau. Juk vienokio ar kitokio statuso turtas naudojamas taip pat“, – teigė A. Šapoka.
Vis dėlto papildomos painiavos gali sukelti pardavėjai, neteisingai vartodami būsto terminus. Tam tikra NT specialistų ar būsto savininkų dalis manipuliuodama terminais „prabangus būstas“ ar „apartamentai“ siekia išprovokuoti didesnį klientų susidomėjimą. „Statuso neatitinkantį būstą galima vadinti kaip panorėjus, tačiau pirkėjas, pamatęs objekto būklę, daro atitinkamas išvadas“, – pažymėjo A.Šapoka.
Pasak specialisto, būstą besirenkantys žmonės niekada nepriima tokio sprendimo impulsyviai, dažniausiai jie apžiūri 5–10 skirtingų variantų, tad supranta, jog, nors būstas ir pavadintas „apartamentais“, jo kaina yra per didelė. Todėl tokios spekuliacijos terminais beveik niekada nevirsta realiu pirkimo sandoriu.
