Vos užsukus į sodybą galima pastebėti, jog kauniečio Jauniaus Čereškos aistra – atgyvenę daiktai. Jis ne iš tų kolekcininkų, kurie senienas perka ar jomis prekiauja. Didžiąją dalį eksponatų vyras surinko važinėdamas po kaimus ir sodybas. Kitus už simbolinę kainą įsigijo sendaikčių turguose.
J.Čereška ne pirmos jaunystės rakandus, kurių greičiausiai pavydėtų ne vienas rimtas senienų kolekcininkas, kaupia daugiau nei dešimtmetį. 63 metų šilumininkui šiek tiek apmaudu, kad į senų daiktų rinkimą įsisuko per vėlai.
„Mano kolekcija galėjo būti gerokai vertingesnė ir įdomesnė. Daugelis sodybų tuštėti pradėjo gerokai anksčiau. Tuomet žmonės sendaikčius mėtė, degino, nešė į lauką, kur juos negrįžtamai paveikė lietus, šaltis, drėgmė“, – kalbėjo J.Čereška.
Paieškos tapo smagia pramoga
Rinkti sendaikčius kaunietis pradėjo tuomet, kai pats iš nupjautų slyvų kamienų ir įvairių lentų kieme sumeistravo pavėsinę.
Po to ją reikėjo papuošti ir pagyvinti, o tam, J.Čereškos įsivaizdavimu, labiausiai tiko medžio dirbiniai, metalinės pasagos ar kiti mieli niekučiai.
Išlaidauti naujoms puošmenoms vyras nematė reikalo, todėl nutarė, kad medinėje pavėsinėje puikiai atrodytų ne pirmos jaunystės rakandai.
Šių daiktų pasidairyti J.Čereška nutarė senose pažįstamų žmonių sodybose. Vyras nė nepajuto, kaip važinėjimas po kaimus, bendravimas su vietos žmonėmis, landžiojimas po gyvenamas, o vėliau ir apleistas sodybas, kurių daugelio palėpėse, rūsiuose, daržinėse bei klėtyse dar visai neseniai buvo tikri sendaikčių lobynai, kauniečiui tapo laisvalaikio pramoga.
Triūsia naujindamas kiuženas
Kauniečio kiemą, namus, kelias paties rankomis suręstas pavėsines ir garažą puošia iš tolimiausių Lietuvos kampelių suvežti rakandai.
Vietą surado senas medinis vežimas, plūgas, akėčios, girnos, kiti lauko darbų padargai. Čia gausu senų baldų, skrynių, radijo imtuvų, patefonų, muzikos instrumentų, fotoaparatų, lygintuvų, žibalinių lempų, indų, svarstyklių, paveikslų, įvairių skulptūrų, kitų suvenyrų, lietuviškos tarpukario laikų karių, ugniagesių aprangos detalių.
Daugelį jų J.Čereška naujam gyvenimui prikėlė savo rankomis. Sulūžusius ir sutrešusius sendaikčius sukalė, sutaisė, nulakavo, suklijavo, kitaip atnaujino.
„Nesu profesionalus stalius. Sendaikčius restauruoju taip, kaip moku, išmanau, kaip man gražu“, – kalbėjo nagingas kaunietis.
Didžiuojasi senais eksponatais
Sendaikčių apskaitos vyras neveda ir daugelio turimų daiktų istorijos negali papasakoti. Tiesiog žino, iš kur juos parsivežė ar įsigijo, ir tiek. Tačiau tais pasakojimais, kuriuos išgirdo iš ankstesnių jų šeimininkų, dalijasi noriai.
„Tai – greičiausiai seniausias mano namuose esantis eksponatas. Šią didelę skrynią, kuriai tikrai yra per pusantro šimto metų, pilną pripiltą grūdų radau vienos senolės kaimo troboje. Ją jos senelė tekėdama atsinešė kaip pasogą. Ilgai teko prašyti tos moters, kol skrynią gavau“, – pasakojo J.Čereška.
Senų medinių laiptų turėklų detalę kaunietis gavo iš jo gimtosios Šilutės bažnyčią restauravusių meistrų. Vyras mano, kad šiam eksponatui turėtų būti daugiau kaip šimtas metų.
„Širdis suvirpa kaskart, kai į rankas paimu šį medinį lagaminą, kuris pokario metais yra pabuvojęs Sibire.
Tai bylojo jame buvęs laiškelis. Neaišku, kieno jis, tačiau manau, kad jo šeimininkas iš tremties grįžo gyvas“, – kalbėjo aleksotiškis.
Žmona sendaikčiais nesižavi
Dar vienas širdžiai brangus eksponatas – 16-ojo gimtadienio proga gauta medinė skulptūra, kurią J.Čereškai padovanojo vaikystės kiemo draugas. Praėjo jau beveik pusšimtis metų, todėl šis kūrinys puikiai dera tarp kitų kauniečio turimų senienų.
J.Čereška neslėpė: jeigu ne žmona Janina, kuri jo pomėgiu pernelyg nesižavi, sendaikčių būtų prigrūsti visi namai, gerokai daugiau jų būtų ir kieme.
„Prieš kurį laiką namuose buvau įsirengęs senoviniais baldais apstatytą kambarį, tačiau dėl to žmona pyko.
Vis sakė, kad visur tų rakandų prikrauta, dulkės ant jų kaupiasi, praeiti nėra kur. Teko juos išnešti į garažą“, – pasakojo kaunietis.
Renka pjūklus
Neseniai J.Čereška pradėjo domėtis senais pjūklais, kurių kolekciją eksponuoja ant ūkinio pastato sienos. Vyras juokauja, jog pjūklų į namus netempia, todėl žmona jų kolekcionavimui nė kiek neprieštarauja.
Sodybose, pas turgaus prekeivius ir kitus sendaiktininkus kaunietis dairosi rankų darbo pjūklų medinėmis rankenomis. Jam nesvarbu, kad kai kurios iš jų sutrūnijusios, papuvusios ar sulūžusios. J.Čereška pjūklus sutaiso ir atnaujina.
