„Šį kartą – išdaužyti stiklai. Tokia tad naujiena. Teks langus lentomis užkalti“, – atsiduso Arvydas Norkūnas.
Jo motinai Stasei Norkūnienei priklausantis 9 arų sklypas Verkių sodininkų bendrijoje – vienoje gražiausių vietų. Nuo skardžio matyti Neris, kitapus jos – Turniškės, kur kyšo prezidento Valdo Adamkaus rezidencijos stogas. Šalia sklypo ošia pušynas.
Bet ramybės čia nėra. Nesibaigiantys ginčai su kaimynu, kova dėl kiekvienos žemės pėdos. Mat Norkūnai neketina parduoti savo sklypo.
Ėmė kurtis verslininkas
A.Norkūnas pripažino, kad sode atlieka tik būtiniausius darbus. Mat laiko trūksta.
S.Norkūnienė, kuri sklypą kadaise puoselėjo, o dabar nė už ką nesutinka jo parduoti, – garbaus amžiaus.
Tačiau sodas piktžolėmis nėra užleistas. A.Norkūnas su žmona verbų rišėja Janina jame augina vaistažoles.
Maždaug prieš dešimtmetį gretimame sklype pradėjo kurtis verslininkas Egidijus Eidukaitis. S.Norkūnienė prisipažino, kad iš pradžių vyras jai sudarė gerą įspūdį, tad jo prašoma pensininkė pasirašydavo įvairius dokumentus.
Kai neklausęs leidimo kaimynas apsitvėrė savo sklypą tvora, iškilo garažas, malkinė, kurios stogas įlindo į S.Norkūnienės valdas, moteris susimąstė – ar tikrai šalia įsikursiantis verslininkas toks geranoris?
Ilgai laukti neteko: E.Eidukaitis pasiūlė kaimynei nupirkti jos sklypą. S.Norkūnienė nesutiko – per daugiau nei keturis dešimtmečius ji čia praleido daug malonių akimirkų, be to, jai sklypas primena velionį vyrą.
Nutarė kreiptis į teismą
Kantrybė trūko, kai E.Eidukaitis ant kelio link Norkūnų namo šalia savo sklypo užritino du didžiulius akmenis. Nuo šiol norėdami pasiekti savo sklypą Norkūnai turėjo įveikti apylanką mišku.
Dar daugiau – atvažiavus automobiliui apsisukti vietos beveik nebeliko. Norkūnai pasiūlė kaimynui keliasdešimčia centimetrų perkelti tvorą, juolab kad įtarė, jog ji įlindusi į jų sklypą.
Kai E.Eidukaitis nesutiko, A.Norkūnas kreipėsi į teismą. Byla keliauja iš vieno teismo į kitą, nes verslininkas vis skundė sprendimus.
Bylinėjantis net kelis kartus teko atlikti geodezinius matavimus mėginant kuo tiksliau nustatyti abiejų sklypų ribas.
Pjovė benzininiu pjūklu
Pirmą kartą medžiai sklype virto vasarį. Vieną dieną atvažiavęs medžiagos verboms, A.Norkūnas aptiko nupjautus medžius: storą kriaušę, kelias obelis, magnolijas. Buvo matyti, kad kenkėjas darbavosi benzininiu pjūklu.
A.Norkūnas apie vandalizmą pranešė policijai, tačiau pasitaręs su giminaičiais nusprendė motinai neužsiminti, nes ji labai dėl to susikrimstų.
Vasarą buvo išrautos šilauogės, rododendrai, kažkuo apipurkštos vyšnios. Kai A.Norkūnas paragavo vieną uogą, paaiškėjo, kad jos skonis kartus.
„Mes vyšnių niekada niekuo nepurškiame. Gerai, kad tik aš vieną uogą paragavau. Galima buvo apsinuodyti“, – įsitikinęs vilnietis.
Rudenį Norkūnų valdose vėl buvo išpjauta dešimt medžių. Dabar jų liko visai nedaug, vos trys – dvi nederančios kriaušės ir sena obelis. Šį kartą kenkėjas medžius pjovė net nesilankstydamas – liko maždaug metro aukščio strampai.
Šį kartą į policiją teko kreiptis S.Norkūnienei, nes pareigūnai pareiškė, kad prašymą priims tik iš sodo savininkės.
Kiti kaimynai nenukenčia
„Manėme, kad tai mamai bus didelis smūgis. Bet ji atlaikė ir netgi užsidegė kovoti su kenkėju“, – pasakojo A.Norkūnas.
Jis stebuklu pavadino ir prigijusius medžius. Nors nupjauti jie pragulėjo beveik mėnesį, vyras pamėgino sutvirtinti kelių kamienus. Ir ką gi – viena magnolija ir obelis prigijo, o rudenį netgi užderėjo obuolių.
A.Norkūnas svarstė, kas nuolat jiems kenkia. „Mama gerai sutaria su visais kaimynais. Vadinasi, tai gali būti tik kerštas“, – svarstė vilnietis. Juolab kad kiti sodininkai dėl panašių nusikaltimų nesiskundžia.
E.Eidukaitis pareiškė neturįs noro bendrauti su „Sostine“. Jis neatsakė ir į klausimą, kas pjauna Norkūnų medžius.
„Nenoriu komentuoti absurdiškų versijų. Jų tiek prikurta“, – tarstelėjo verslininkas ir atsisveikino.
