Du broliai į mažą Vilniaus sodų bendriją spraudžia daugiabutį

Statytojai savo planų neneigia

Portale lrytas.lt jau buvo pasakojama istorija apie Šeškinės sodų bendrijoje vietoj leidžiamo vienbučio namo išdygusį 12 butų daugiabutį, bet, pasirodo, panašių istorijų nereikia ieškoti toli – dar vienas toks statinys dygsta šalimais, kitoje kelio pusėje.

„Šioje vietoje sujungti du sklypai, kuriuose leidžiama statyti tik vienbutį arba dvibutį namą, tačiau jau dabar kyla trečias namo aukštas, tad šis namas neabejotinai virs daugiabučiu“, – pasakojo sodų bendrijos „Šeškinė“ pirmininkas Adolfas Vrubliauskas.

Už šio daugiau nei 600 kvadratinių metrų ploto namo statybas atsakingas Giedrius Čirvinskas nesigynė – jis kartu su broliu vietoj dvibučio planuoja įrengti keturbutį namą. Vyriškis teigė, kad nors statybos leidimas nėra išduotas daugiabučio namo statyboms, jis viliasi pastate įrengti keturis atskirus butus. Dar daugiau – jis tvirtino, kad visų butų savininkams užteks automobilių vietų. Esą sklype galėtų tilpti net 17 automobilių.

Nubausti gudraujančius – keblu

Ramioje sodų bendrijoje kylantis daugiau nei 600 kv. metrų namas patraukė ne tik bendrijos pirmininko, bet ir aplink gyvenančių žmonių dėmesį. Jie tiesos bando ieškoti Valstybinėje teritorijų ir statybų inspekcijoje, bet kol kas atsakymo dėl galimai nelegalių statybų nesulaukė.

Tačiau ir atlikus patikrinimą gali būti taip, kad nesąžiningi statytojai liks nenubausti, nes tokius verslininkų triukus itin sudėtinga įrodyti. Mat panašūs statiniai nėra įteisinti kaip daugiabučiai, o žmonės čia iš tikrųjų įsigyja ne atskirus butus, o tampa pastato bendraturčiais. Taip pirkėjas neturi buto su unikaliu numeriu, kuris būtų registruotas Nekilnojamojo turto registre. O įstatymai leidžia turėti bendrą nuosavybę, todėl galiausiai įrodyti, kad vienbutis ar dvibutis pastatas paverstas daugiabučiu, yra keblu.

„Keisčiausia, kad pirkėjai įklimpsta į šias situacijas savo noru, įsigydami turtą jie mato, kokios jis paskirties, taip pat žino, ar perka atskirą butą, ar tampa pastato dalininku, – būtent tokius atsakymus gauname kreipęsi į Notarų rūmus“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros planavimo direktorius Marius Narmontas.

Tokiais būstais susivilioję pirkėjai turėtų žinoti, kad gyvendami neoficialiame daugiabutyje susidurs su daug nepatogumų, vienas jų – bendros sąskaitos, juk esant daug būsto savininkų visiems sunku susitarti. Taip pat paprasto namo statyboms taikomi kitokie įrengimo reikalavimai negu daugiabučiams namams, todėl čia apsigyvenę žmonės neturės teisės pasiskųsti, jei, pavyzdžiui, name bus neįrengta tinkama apsauga nuo triukšmo ar gaisro.

Statytojų gudravimai vienbučius namus paverčiant daugiabučiais jau nėra pavieniai atvejai, po truputį tampa tendencija. Tokie būstai dažniausiai iškyla kurortuose, tokiuose kaip Palanga ir Šventoji, taip pat didžiuosiuose šalies miestuose, jų pakraščiuose ir sodų bendrijose. Nors sustabdyti neoficialias daugiabučių statybas gana sunku,  vienas iš būdų, kaip tai padaryti, – naujas ministerijos nutarimas kontroliuoti sklypo užstatymo parametrus.

„Prieš keletą mėnesių įsigaliojo nauja statybos tvarka, leidžianti tik 40 proc. sklypo paversti gyvenamuoju plotu. Pavyzdžiui, jei žmogus turi 10 arų sklypą, jame jis gali pastatyti 400 kv. metrų namą“, – komentavo M.Narmontas. Pašnekovas teigė, kad sklypo užstatymo įstatų dar labiau sugriežtinti negalima, nes tai pakenktų sąžiningiems pirkėjams ir statytojams.