Įtariai vertina užsieniečius
Kai kurie būstų savininkai nenori nuomoti patalpų vaikinams, nes esą jie netvarkingi, kiti – priešingai – raktus atiduotų bet kam, tik ne merginoms. Dar didesnis siaubas kai kuriems yra šeimos su mažais vaikais arba naminiais gyvūnais. Lietuvoje daugėjant užsieniečių įtarūs žvilgsniai krypsta ir į juos. Šeimininkai yra girdėję apie užsieniečių nusiaubtus būstus, staiga trigubai padidėjusį gyventojų skaičių viename bute ar paliktas skolas, kai jie nusprendžia grįžti į gimtinę.
Apgauti kartais jaučiasi ir nuomininkai – manę, kad gyvens tyliai, po kurio laiko supranta turintys itin triukšmingus kaimynus, su kuriais net nepagalvojo susipažinti prieš atsikraustydami. Kalbinti NT brokeriai sutartinai tvirtina: visų šių nesusipratimų galima išvengti pasirašius nuomos sutartis, kurias prieš tai nuosekliai perskaito abi šalys.
Būtina sudaryti sutartį
Prieš išnuomojant būstą nuomininkams, nesvarbu, kokios socialinės grupės ar tautybės jie būtų, pirmiausia patariama išsiaiškinti, ar jie yra finansiškai pajėgus mokėti sutartą nuomą. Tam kartais gali pakakti kelių klausimų: kur ir kokį darbą žmogus dirba, jeigu nedirba, kas užtikrina finansinį stabilumą. Finansiškai apsigauti tenka ir būstų nuomininkams. Dėl to NT agentūros „Capital“ brokeris Edgaras Jaselionis ragina itin atsargiai rinktis būstus, kurie išnuomojami už mažesnę nei rinkos kainą.
Tokiais atvejais šeimininkai gali leisti nuomininkams patiems pasidaryti remontą, o paskui staiga pakelti kainą. Kitas tos pačios agentūros brokeris Mantas Laumelis nuomininkams pataria visada pasitikrinti, ar sutartį pasirašo tikrasis buto savininkas. Vienas paprasčiausių būdų sumažinti riziką, jog nuomininkas pabėgs nesusimokėjęs ar pridaręs žalos, – pasirašyti detalią ir abiem pusėms suprantamą bei priimtiną būsto nuomos sutartį.
Joje turėtų būti išdėstytos ne tik nuomos ir komunalinių paslaugų mokėjimo sąlygos, kiti abiejų pusių susitarimai bei įsipareigojimai, bet ir detaliai išvardyti bute esantys daiktai, jų vertė, būklė. E.Jaselionis pataria sutartyje aprašyti netgi būsto defektus. Tokiu atveju užtikrintai jausis nuomininkai – joks nesąžiningas šeimininkas sutarčiai pasibaigus negalės reikalauti kompensacijų už neva nubraižytas sienas ar kitą žalą.
Užstatas gali tapti našta ir savininkui
Nuoma už kelis mėnesius į priekį ir užstatas, kuris grąžinamas sutarčiai pasibaigus, leis ramiau jaustis tiek nuomininkams, užtikrintiems, kad staiga neatsidurs gatvėje, tiek būstą perleidusiems savininkams. Tiesa, prieš tariantis dėl didelio užstato būsto šeimininkai raginami gerai pagalvoti. Keturiolika metų dirbanti agentūros „Capital“ brokerė Rasa Yianni pasakojo, kad yra pasitaikę atvejų, kai užstatą šeimininkai tiesiog išleidžia, o atėjus laikui grąžinti jį nuomininkui sunkiai surenka reikiamą sumą.
„Norint išvengti tokios situacijos galima apdrausti būstą ir jame esantį turtą, o vietoj užstato mokėti draudimo įmoką. Tuomet net patekus į paprasčiausią padėtį, pavyzdžiui, sudaužius vertingą šeimininkų vazą, žalą atlygins draudimas, abiem pusėms bus ramiau“, – patarė R.Yianni.
Kita bėda, su kuria dažnai susiduria būstų šeimininkai, – nuomininkų skolos už komunalines paslaugas. NT brokeriai siūlo kelis būdus šiai bėdai išspręsti: galima visas sąskaitas laikinai perrašyti nuomininkų vardu arba kas mėnesį apsilankyti bute, nusirašyti skaitiklių rodmenis ir už paslaugas sumokėti patiems šeimininkams.
Pasak E.Jaselionio, kasmėnesinis apsilankymas bute būtų dar ir prevencijos priemonė – galima stebėti, kokia būsto būklė, ar nuomininkai tvarkingi. Tačiau neapmokėtų komunalinių paslaugų naštą kartais netyčia užsikrauna ir nuomininkai. Todėl brokeris siūlo išsiaiškinti, ar prieš įsikraustant į nuomojamą būtą jame nėra įsiskolinimų. Ypač didelės sumos gali susidaryti už paslaugas šildymo sezono metu.
Deklaruoti gyvenamąją vietą – įprasta
NT brokeriai pasakoja, kad nuomojant būstą užsieniečiams dažnai prireikia sutvarkyti daugiau dokumentų nei įprastai bei pasirūpinti buitiniais jų poreikiais. Labiausiai būsto šeimininkus gąsdina užsieniečių prašymas leisti nuomojamame būste deklaruoti gyvenamąją vietą. Tačiau agentūros „Capital“ brokeris M.Laumelis ramina – gyvenamosios vietos deklaravimo procedūra yra paprasta, be to, būtina.
„Buto savininkai visada gali nurodyti terminą, kuriam sutinka leisti deklaruoti gyvenamąją vietą nuomininkui savo bute. Geriausia, kai šis terminas sutampa su nuomos sutarties trukme. Deklaruoti gyvenamąją vietą užsieniečiams privaloma, kai jie atvyksta į Lietuvą dirbti ir nori gauti leidimą gyventi.
Tad jeigu šeimininkas išsiaiškino, kad nuomininkas iš užsienio yra patikimas, norint deklaruoti jo gyvenamąją vietą pirmiausia reikėtų kreiptis į notarą, vėliau jau pats užsienietis kreipiasi į seniūniją. Visa tai kainuoja apie 10 eurų. Beje, išdeklaruoti žmogų iš būsto šeimininkai gali bet kuriuo metu“, – paaiškino M.Laumelis.
Pasirūpinkite smulkmenomis
Brokerė R.Yianni prisiminė ir paprastesnių užsieniečių prašymų būstų šeimininkams. Kai kurie domisi, ar į nuomos kainą įskaičiuotas reguliarus būsto tvarkymas, internetas, televizija, privataus namo sodo priežiūra, teritorijos valymas. Baldai, indai, patalynė ir kiti būtiniausi namų apyvokos daiktai taip pat gali prisidėti prie užsieniečių sprendimo nuomotis butą.
„Nuomojant būstą užsieniečiui svarbu išvardyti visas jam suteikiamas nuolaidas ar privilegijas. Nors lietuviui gal nesvarbu, ar bute jis ras indus, užsieniečiui, atsikrausčiusiam į Lietuvą tik su būtiniausiais asmeniniais daiktais, jie taps dideliu buities palengvinimu.
Jeigu tokių daiktų nėra, šeimininkams patariama bent rekomenduoti užsieniečiams, kur jų galėtų nusipirkti. Tenka ir pačiai pasirūpinti, kad bute pirmą nuomos dieną būtų tualetinio popieriaus, muilo, rankšluosčių, virtuvės įrankių – tai smulkmenos, kurios iškart sukuria tvirtesnį šeimininko ir nuomininko ryšį“, – sakė R.Yianni.
