Priderino prie aplinkos
Dvidešimtojo amžiaus pradžioje pastatytame name anksčiau veikė kelios įstaigos – čia buvo įsikūrusi Naujosios Vilnios seniūnija, pasų išdavimo poskyris bei darbo birža. Tačiau laikui bėgant daugelis įstaigų persikėlė kitur, pastatas buvo visiškai apleistas, o jo langai – užkalti.
Prieš trejus metus namą nuspręsta atgaivinti čia įrengiant Vilniaus miesto krizių centrą, atrodo, jog tai sėkmingai buvo galima padaryti ir išsaugant keletą jo senovinių detalių. Tačiau kodėl pastatas prarado savo išvaizdą? Miesto savivaldybės atstovė tai paaiškino gana paprastai – atnaujintas namas buvo priderintas prie jį supančios aplinkos.
„Šis pastatas buvo avarinės būklės, o jį rekonstruojant ir čia įrengiant globos namus nebuvo sumažintas nei jo mechaninis atsparumas, nei kiti esminiai statinio reikalavimo parametrai.
O architektūrinėje išraiškoje siekta kompozicinio (medžiagiškumo bei spalvinio) sprendinio ryšio su supančia urbanistine aplinka“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus vedėja Angelija Petrauskienė.
Išsaugomos tik kultūros vertybės
Panašu, jog visiškai transformuoti buvusio senovinio pastato išvaizdą galima gana paprastai, svarbu tik, tai, kad jis nebūtų įrašytas į Kultūros vertybių registrą ar nestovėtų kultūros paveldo vietovės teritorijoje ir jo apsaugos zonoje.
„Jei dėl modernizavimo projekto nėra pareiškiama pastabų iš savivaldybės, Kultūros departamento ar kitų institucijų, tuomet jam išduodamas statybos leidimas ir darbai vyksta įprastai pagal parengtą projektą“, – pripažino Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas.
Alberto Kojelavičiaus gatvėje stovintis buvęs seniūnijos pastatas nėra saugotinas, tad renovacija besirūpinančiai įmonei ir nereikėjo taikyti jokių specialiųjų reikalavimų.
Išleista per 600 tūkst. eurų
Remiantis Vilniaus savivaldybės duomenimis, bendra šio pastato atnaujinimo projekto vertė siekė daugiau nei 621 tūkst. eurų, didžiąją dalį lėšų šiems darbams skyrė Europos Sąjunga – 528 tūkst. eurų, o miesto savivaldybė prisidėjo 93 tūkst. eurų.
Čia atlikti renovacijos darbai truko trejus metus, per juos pakito ne tik pastato išorė, buvo įrengta pastato infrastruktūra, inžineriniai tinklai ir patalpos trims krizių centro padaliniams.
„Taip, pastatas visiškai pasikeitė, tačiau gyventojai tik džiaugėsi, jog jis prikeltas naujam gyvenimui“, – pridūrė Naujosios Vilnios seniūnas Jurijus Gridiuška. Pašnekovas spėliojo, jog jei pastatas nebūtų buvęs suremontuotas, po dešimtmečio ar dviejų tikriausiai būtų sugriuvęs.
