Siūlo atlikti antikorupcinį vertinimą
Per trejus metus Vilniaus savivaldybė privačiam investuotojui turės sumokėti 2,4 mln. eurų, taip pat kasmetį 500 tūkst. eurų mokestį už būsimo komplekso eksploatavimą. Kad investuotojas galėtų tikėtis greitesnės grąžos, jis likusioje 23 ha ploto sklypo dalyje galės užsiimti komercine bei ūkine veikla. Ši veikla sukėlė daugiausia tarybos narių diskusijų.
„Siūlome leisti investuotojui šioje vietoje statyti daugiabučius namus, tačiau reikėtų užtikrinti, kad visi verslininkų įsipareigojimai būtų įvykdyti, t.y. rengiant koncesijos sutartį būtini tam tikri saugikliai, kad būtų įvykdytos visos nutartos sąlygos“, – teigė Vilniaus savivaldybės administracijos vadovė Alma Vaitkunskienė. Pasak jos, sudarius sutartį derėtų atlikti ir antikorupcinį vertinimą, kad projekto investuotojas būtų išrenkamas skaidriai.
Agitavo prieš statybas
Neigiamai prieš daugiabučių namų statybas Šeškinės kalvose nusiteikęs buvęs miesto meras Artūras Zuokas tarybą bandė įtikinti, jog būsimas investuotojas ėmęsis šio projekto nerizikuos, todėl nėra reikalo leisti jam papildomai užsidirbti leidžiant statyti gyvenamuosius namus. „Manau, jog leidžiant statyti daugiabučius būtų pažeistas viešasis interesas, juk čia iškiltų net 1,5 tūkst. butų, kuriems prireiktų dar 2 tūkst. vietų automobilių aikštelės. Jei šioje vietoje bus statomi namai, stadionus teks patraukti arčiau gatvės“, – svarstė A.Zuokas.
Daugiabučių namų statyboms prieštaravo ir kiti tarybos nariai – Žilvinas Šilgalis, Algis Čiaplikas bei Renata Cytacka, pabrėžusi antikorupcinio vertinimo svarbą. Jiems prieštaravo Mykolas Majauskas bei Vincas Jurgutis, raginę balsuoti už daugiafunkcio komplekso statybas taupant miestiečių pinigus.
Baigusis balsavimui, daugiafunkcio komplekso statyboms kartu su galimybe leisti statyti daugiabučius namus pritarė 25 tarybos nariai, 2 buvo prieš.
Kompleksas po 25 metų bus perduotas
Portalas lrytas.lt primena, jog Vilniaus savivaldybė apie 79 mln. eurų vertės koncesijos projekte dalyvaus kartu su Vyriausybei atstovausiančiu Kūno kultūros ir sporto departamentu bei privačiu investuotoju. Sutartis su privačiu investuotoju būtų sudaroma 25 metams – iš jų trejus metus vyks komplekso statyba, o likusius 22 metus investuotojas jį prižiūrės ir po to perduos savivaldybei.
Paskelbus apie būsimą Nacionalinio stadiono projektą, investavimo galimybėmis susidomėjo 9 užsienio kapitalo įmonės. Planuojama, kad komplekse bus įrengtas ne mažiau kaip 15 tūkst. vietų stadionas ir ne mažiau kaip 1500 kv. m sporto muziejus, 300 vietų ikimokyklinio ugdymo įstaiga, keturios futbolo aikštės, lengvosios atletikos stadionas, keturios sporto salės, keturios individualioms sporto šakoms pritaikytos erdvės, biblioteka, informacijos bei kultūros ir ugdymo veiklos centrai. Šie objektai turėtų būti įkurti už savivaldybės ir Europos Sąjungos lėšas.
