Suabejojo autentika
Pastato būklė – itin prasta, sovietmečiu apmūryta ir rekonstruota sinagoga prarado nemažai autentiškų detalių, buvo pakeistas jos vidus, kai kurios angos. Pastatas Antrojo pasaulinio karo metais buvo paverstas sandėliu, vėliau kultūros namais, biblioteka ir net kepykla.
Pastatą apžiūrėjusi KPD vertinimo komisija suabejojo jo autentiškumu, nes sinagogos statybai buvo parengti du projektai skirtingose sklypo vietose. Todėl taip ir lieka neaišku, pagal kurį projektą žydų maldos namai pastatyti ir ar jie vėliau nebuvo perkelti.
Būklė – apgailėtina
„Neaišku ir tai, ar visas pastatas arba jo dalys bus perkeltos į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse. Iš pradžių muziejaus ekspertai manė, kad perkels visą pastatą, tačiau galutinai jį atvėrus paaiškėjo, jog jo tikroji būklė itin prasta“, – teigė KPD Kauno teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė.
Pasak jos, pastato medinės konstrukcijos supuvusios ir apdegusios, nes čia buvo kilęs gaisras, juntama didžiulė smarvė. Lietuvos liaudies buities muziejaus ekspertai kitą savaitę planuoja dar kartą apsilankyti objekte ir nuspręsti, kokią jo dalį išsaugoti ir pervežti.
Planavo gyvenamųjų namų statybą
Buvusios sinagogos pastatą dar 2007 metais įsigijo statybos bendrovė „Sadagrė“. Ji planavo 28 arų sklype statyti daugiabutį namą, tačiau prasidėjus ekonomikos krizei šių planų atsisakė. Anuomet bankrutavo dalis bendrovės klientų, be to, patys verslininkai susidūrė su finansiniais sunkumais.
„Po ilgo laiko nusprendėme šioje vietoje pradėti kotedžų statybą, tačiau tam trukdė avarinės būklės pastatas. Net nežinojome, kad tai buvo sinagoga, mat dokumentuose nurodyti visai kiti statybos metai ir kitokia pastato paskirtis. Jį atvėrę susisiekėme su paveldosaugininkais, o dabar laukiame, kol galutinai bus išspręsti pastato perdavimo reikalai“, – teigė „Sadagrės“ vadovas Gražvydas Gaidauskas.
Jei Lietuvos liaudies muziejus nuspręs neperkelti statinio ar jo dalių, 1935 metais pastatyta sinagoga greičiausiai bus nugriauta.