Kovos gali pakrypti skirtingai
Prekybos centro statybos Justiniškėse, bendrovės „Baltijos ąžuolas“ daugiabučių statybos Žirmūnuose ar vienas naujausių skandalų Užupyje, į kurį įsivėlė bendrovė „MG Valda“. Tai tik keletas atvejų, kai bendruomenių ir statybų kompanijų ginčai persikėlė į viešąją erdvę.
„Bendruomenes galima skirstyti į kelias grupes – kaimynus, apsimetėlius, aktyvistus ir tiesiog stiprias bendruomenes. Įtarinėdami statytojus, šie žmonės gali teikti skundus įvairioms institucijoms, o galiausiai pasiekti ir teismo salę. Vis dėl to, jei skundai neturės pagrindo, ši kova gali pakrypti visai kitaip,“ – vardino advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė Aušra Mudėnaitė, dalyvavusi Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos konferencijoje.
Neapsikentę kaimynų skundais, kartais verslininkai patys imasi pulti aršius gyventojus, pavyzdžiui, prašydami patikrinti bendruomenių narių turto teisėtumą. Pasitaiko ir kitokių atvejų, kai plėtotojai stengiasi kreiptis į likusius bendruomenės narius, skatindami pakeisti triukšmaujančius aktyvistus bei perrinkti vadovybę. „Plėtotojai taip pat nėra angelai“, – pabrėžė A.Mudėnaitė.
Privalo viešinti ilgiau
Reikia pripažinti, jog didžioji dalis ginčų susijusių su naujomis statybomis baigiasi taikos sutartimis, tuomet, kai plėtotojai mainais už ramybę ir galimybę užbaigti projektą pasiūlo tam tikrą paramą. Verslininkai sutvarko aplinką, krantines, įkuria parkus, dviračių takus, sankryžas ar šaligatvius.
„Dažniausiai bet kokius konfliktus stengiamasi užgesinti jų pradžioje, juk net patys didžiausi verslo atstovai teigia „nori turėti – mokėk dalintis“, – pripažino A.Mudėnaitė.
Dėl statybų su verslininkais sukilusios bendruomenės – nėra pavieniai atvejai Lietuvoje, tai liudija ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos surinkta statistika. „Per pastaruosius trejus metus užfiksuota apie 200 bylų, kai bendruomenės apskundė galimai nesąžiningus statytojus, apie 20 bylų buvo iškelta dėl dokumentų panaikinimo ar detaliojo plano sprendimų panaikinimo“, – pasakojo VTPSI vadovė Laura Nalivaikienė.
Statybų inspekcijos viršininkės nuomone, statytojai dar viešinimo stadijoje turėtų daugiau diskutuoti su bendruomenėmis ir deramai pristatyti savo planus. O tam reikėtų pakoreguoti ir įstatyminę bazę, praplėsti naujo statybų projekto viešinimo laiką bei aiškiai nustatyti, po kurio laiko tarpo bendruomenės gali teikti skundus.
„Jei statyba tam tikroje vietoje yra galima, geriau ištaisyti klaidas, o ne laukti šaukimo į teismą“, – tvirtino L.Nalivaikienė.
Agituotų už kitokią statybų priežiūrą
Kai kuriose užsienio šalyse egzistuoja dar viena papildoma instancija statybų procese – tai „superekspertas“, specialistas, kuris įvertina projektą ir nustato ar jį galima statyti, priėmus šį sprendimą, tolimesnius projekto etapus prižiūri kitos institucijos.
„Tokiu atveju plėtotojai prisiima visą atsakomybę už būsimą projektą nuo pat jo pradžios. Galbūt tokia sistema priverstų juos statyti legaliai“, – svarstė L.Nalivaikienė.
Šiuo metu bet kuris, pastebėjęs kaimynystėje atliekamus kasinėjimus ar statomą pastatą, gali tiksliai sužinoti, koks objektas čia iškils, tereikia užsukti į portalą planuojustatyti.lt. Šioje sistemoje vasario 1 dienos perkeliami statybų leidimai su informacija apie objektą bei jo koordinatėmis.
„Kol kas čia galima pamatyti būsimų statinių kontūrus, o vizualizacijas gyventojai gali išvysti savivaldybių puslapiuose“, – pridėjo L.Nalivaikienė.
