Kaunietis žino, kaip kilstelėti būsto kainas gimtajame rajone

Šilainiai – naujausias Kauno gyvenamasis rajonas. Nepaisant to, jis ir bene niūriausias. Eilių eilėmis sustatyti 5, 9 ir 12 aukštų stambiaplokščiai daugiabučiai – pilki. Stinga didesnių žaliųjų plotų ir spalvų.

Kaunietis menininkas T.Šimkus įsitikinęs, kad šį vaizdą galima pakeisti. Jis sukūrė projektą, kaip galėtų atgyti betono džiunglės.

Specialistai įsitikinę, kad jei idėja būtų įgyvendinta, Šilainiai ne tik taptų išskirtiniu miesto rajonu. Padidėtų ir nekilnojamojo turto kainos.

Valdininkai idėjai pritaria ir mano, kad jei atsirastų bent vienas namas su menininkų išpuoštu fasadu, jis taptų pavyzdžiu ir paskatintu savo daugiabučius taip puošti ir kitus gyventojus.

Šilainių seniūnija yra viena didžiausių Kaune. 80 procentų – apie 50 tūkstančių – šio miesto kvartalo gyventojų įsikūrę daugiabučiuose. Jų seniūnijoje yra 422. Mikrorajonas laikomas vėlyvosios sovietinės architektūros pavyzdžiu.

Šilainių seniūnas Gintautas Sinkevičius apgailestavo, kad nors daugelis daugiabučių dar atitinka techninius reikalavimus, tačiau sovietmečiu statytų namų šilumos varža prasta.

„Namus atėjo metas atnaujinti. Kai kurie daugiabučiai jau renovuojami, kitų šie darbai dar laukia“, – sakė seniūnas.

G.Sinkevičius pasakojo, kad kai kuriuose namuose žmonės kruopščiai skaičiuoja pinigus ir nori mokėti tik už būtiniausius namų atnaujinimo darbus.

„Tačiau yra ir tokių bendruomenių, kurios pinigų turi ir nori gyventi gražiau“, – kalbėjo seniūnas. Pasak G.Sinkevičiaus, tokie žmonės taip pat renkasi standartinius namų fasadų atnaujinimo variantus. Daugiabučio sienas dengia arba plokštėmis arba tinku. Todėl net ir atnaujinti Šilainiai išliks toks pat neįdomus ir monotoniškas rajonas, kaip ir anksčiau.

Šilainiuose užaugęs profesionalus menininkas T.Šimkus pasakojo, kad vaikystėje buvo tiesiog laimingas, kad gali žaisti daugiabučių kiemuose, ir į aplinką nekreipė dėmesio.

„Tačiau dabar, kai suaugau, Šilainiai kelia pasigailėjimą. Sovietmečiu moderniu laikytas mikrorajonas niūrus. Vieninteliai spalvingi daiktai, kuriuos gali čia pamatyti, yra šiukšlių konteineriai. Laikai pasikeitė, o Šilainiai atrodo įstrigę sovietmetyje“, – įsitikinęs menininkas.

T.Šimkus mano, kad kasdienė aplinka, kuri supa žmones, daro įtaką gyventojų vidinei būsenai. Iš niūrios aplinkos norisi pabėgti, o ne į ją grįžti.

Todėl kaunietis nusprendė protestuoti prieš sovietinį palikimą, sustabarėjusį mąstymą.

Gatvės meno srityje besispecializuojantis kūrėjas iš miesto savivaldybės gavo menininko stipendiją. Pinigus nusprendė panaudoti ne asmeninėms ar tik vienam kitam jo gerbėjui įdomioms meninėms ambicijoms patenkinti.

T.Šimkus sugalvojo ir pateikė projektą „Šiuolaikinio miesto eskizai“. Jame parodė, kaip galima būtų įspūdingai papuošti niūrių Šilainių daugiabučių fasadą.

Menininkas sukūrė vizualizacijas, parodančias, kaip atrodytų namai, jei jų fasadas būtų išmargintas įvairiais ornamentais, piešiniais, gėlių raštais. Vienoje vizualizavijoje matyti name gyvenančių žmonių veidų atvaizdai.

„Namas yra tarsi viešas kambarys. Kambarius įsirengiame taip, kad juose būtų jauku gyventi. Taip pat galima būtų elgtis ir su namo fasadu“, – įsitikinęs menininkas.

T.Šimkus pasakojo, kad Vakarų Europos miestuose panašių pavyzdžių yra. Vokietijoje buvo pasirinktas vienas tipinės statybos daugiabučių kvartalas.

„Gyventojams jis buvo nepatrauklus, iš jo žmonės bėgo gyventi kitur. Tada namų fasado sienos buvo išmargintos piešiniais, vaizduojančiais saulėlydį. Daugiabučiai iš karto sudomino jaunas šeimas. Ypač tokiuose namuose panoro apsigyventi mažus vaikus auginantys žmonės“, – pasakojo T.Šimkus.

Tai buvo puikus įrodymas, kad menas veikia žmones, jų emocijas, turi įtakos tam, kad žmonės gyventų mieste ir čia leistų pinigus.

T.Šimkus jau yra sulaukęs komentarų apie savo idėją. Daugelis ją palaiko.

„Kiti neįsivaizduoja, kaip piešiniai galėtų atrodyti realybėje, taip pat mano, kad jie po kelerių metų nubluks, todėl investuoti neverta“, – pasakojo T.Šimkus.

Vis dėlto kūrėjas įsitikinęs, kad jo idėją įmanoma įgyvendinti.

„Pirmiausia į jos įgyvendinimą reikia žvelgti labai atsakingai. Piešiniai turi patikti didesnei daliai namo gyventojų. Į jų kūrybą reikia įtraukti profesionalius dailininkus ir architektus, kad darbai būtų ne mėgėjiški, o profesionalūs. Gyventojams reikia pateikti kuo daugiau informacijos, kaip ornamentai atrodys realybėje, ne tik popieriaus lape“, – sakė T.Šimkus.

Kaunietis teigė, kad šiuolaikiniai dažai ir kitos medžiagos yra ilgalaikės, tad fasadai nenubluktų bent 20 metų.

„Brangiausiai kainuoja pastoliai, keltuvai. Todėl manau, kad fasadus puošti piešiniais racionaliausia, kai vyksta namų atnaujinimo darbai“, – svarstė kūrėjas.

Vyras yra užsibrėžęs surinkti įvairių sričių specialistų komandą, apskaičiuoti, kiek kainuotų, jei daugiabučio fasadas būtų dekoruojamas vykstant namo renovacijai.

Menininkas svajoja, kad iki 2020 metų, kai Kaunas planuoja tapti Europos kultūros sostine, būtų galima išdekoruoti bent vieno Šilainių daugiabučio namo fasadą.

Architektas Laurynas Avyžius irgi augo Šilainiuose. Jam taip pat gaila, kad rajonas niūrus. 2010 metais, siekdamas atkreipti dėmesį į šią problemą, jis surengė kūrybines dirbtuves „Šilainiai reBorn“.

Architektas buvo sukūręs projektą, kaip pagyvinti vieno Šilainių daugiabučio fasadą.

Tačiau kaunietis prisipažino, kad teko imtis pelningesnių projektų, o Šilainių daugiabučio pagražinimo idėja taip ir liko stalčiuose.

„Jei atsirastų komanda, kuri imtųsi T.Šimkaus siūlomos idėjos įgyvendinimo, mielai prie jos prisidėčiau“, – teigė architektas.

L.Avyžius pastebėjo, kad Kaune atnaujinant namus nėra kompleksinio požiūrio.

„Pavyzdžiui, Jonavoje kreipiamas ypatingas dėmesys į tai, kaip išsaugoti miesto vientisumą, kokias medžiagas atnaujinimo darbams naudoti, kad jos nedarkytų bendro miesto veido. Kaune tokio mąstymo nepastebiu. Tačiau menininko siūloma idėja gali būti stimulas pradėti ir kauniečiams kompleksiškiau rūpintis savo aplinka“, – sakė L.Avyžius. Jis taip pat pasakojo žinantis pavyzdžių, kai užsienyje daugiabučiai buvo atnaujinti originaliai ir dėl to kaipmat pakilo jų piniginė vertė.

Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Kauno skyriaus vadovas Saulius Umbrasas teigė, kad Šilainiai kauniečiams yra gana patrauklūs.

„Žmones čia gyventi vilioja patogus susisiekimas su miesto centru, greta esanti autostrada, didelis prekybos centras. Daugiabučių kainos panašios, kaip ir, pavyzdžiui, Eigulių mikrorajone. Populiariausi yra 1 – 2 kambarių butai. Už tokio buto 1 kvadratinį metrą prašoma 700 – 800 eurų“, – sakė S.Umbrasas.

Pasak nekilnojamojo turto eksperto, žmonės rinkdamiesi butą labiau atsižvelgia į tai, ar namas atnaujintas. Kaip jis atrodo – ne taip svarbu.

„Vis dėlto patraukli, išskirtinė aplinka visada padidina nekilnojamojo turto kainą“, – pritarė S.Umbrasas.

Kauno vicemeras

„T.Šimkus – puikiai žinomas menininkas, kurio darbai jau puošia ne vieną Kauno objektą. Kūrėjas yra įrodęs, jog jo darbai profesionalūs. Todėl menininko idėja pagyvinti Šilainių daugiabučius verta dėmesio. Niūrūs namai tikrai nepuošia miesto.

Projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2020“ rengėjai yra nusprendę, kad į jį reikia įtraukti kuo daugiau miesto bendruomenių, kad kultūriniai veiksmai vyktų ne tik centre, bet ir mikrorajonuose. Tam pritaria ir miesto savivaldybės atstovai.

Todėl jei bendruomenė ar iniciatyvinė grupė parengtų, pavyzdžiui, vieno Šilainių daugiabučio fasado pagražinimo projektą, būtų galima svarstyti, ar jį paremti.

Manau, kad jei šioje srityje atsirastų pirmoji kregždė, ji sulauktų ir pasekėjų. Tai paskatintų gyventojus, verslininkus ir miesto valdžią pradėti svarstyti, kaip pagyvinti pilkus Kauno gyvenamuosius rajonus.

Kol kas mes pirmumą teikiame miesto centre esantiems kultūros paveldo objektams tvarkyti, todėl iš dalies tokius darbus savivaldybė remia. Tačiau tai nereiškia, kad ateityje prioritetai nesikeis.“

Praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio pradžioje baigus plėtoti Kalniečių ir Eigulių gyvenamiuosius rajonus buvo nuspręsta, kad miestas toliau plėsis šiaurės vakarų aukštumoje.

1976 metais Miesto statybos projektavimo instituto Kauno filiale įvyko Šilainių projekto uždaras konkursas. Jį laimėjo architektas Saulius Lukošius.

Jis pasiūlė tuo metu modernų projektą. Buvo planuojama Šilainius suskaidyti į 12 dalių. Pastatyti 5, 9 ir 12 aukštų stambiaplokščių daugiabučius. Juose turėjo įsikurti 90 tūkstančių gyventojų.

Šilainiai buvo pradėti statyti 1984 metais. Kovo 29 dieną pirmojoje statybvietėje įkasta simbolinė kapsulė.

Tačiau statybos vyko paskubomis, ne visada kokybiškai, stigo statybinių medžiagų. Statybos truko iki 1990 metų.

Pasikeitus Lietuvos politinei ir ekonominei situacijai, darbai nutrūko.

Buvo spėta pastatyti pusė suplanuotų daugiabučių, neįgyvendinti kai kurie projekte numatyti darbai, kurie būtų suteikę mikrorajonui jaukumo. Įkurtas tik vienas parkas prie Žemgulių gatvės. Vis dėlto pastatytuose daugiabučiuose įsikūrė 40 tūkstančių kauniečių.