Dar 13 proc. šalies gyventojų gyvenimas pagerėtų įsigijus
buitinės technikos, o trečdalis (33 proc.) lietuvių atskleidė, kad
šiuo metu jų buityje nieko nestinga.
Pasak „Bigbank“ AS Lietuvos filialo vadovo Rolando Norvilo,
šiemet 8 proc. sumažėjo gyventojų, teigiančių, kad geresniam jų
gyvenimui visiškai nieko netrūksta.
„Toks kritimas ypač ryškus mažesniuose šalies miestuose ir
provincijoje. Pernai dar gerokai virš trečdalio mažesnių miestų ir
kaimo gyventojų teigė, kad geresnei jų buičiai nieko nestinga, o
šiemet jau tik ketvirtadalis taip įvertino savo poreikius“, – sakė
R.Norvilas.
Jo teigimu, tokią situaciją galima vertinti dvejopai – kaip
prastėjančią situaciją provincijoje arba kaip augančius gyventojų
lūkesčius.
„Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis kaimuose
pernai mažėjo 1,9 proc., bet vis tiek išliko dvigubai didesnis nei
miestuose, t. y. 14,2 proc., palyginti su 6,9 proc.
Tad, viena vertus, apklausos rezultatai tik patvirtina prastoką situaciją
regionuose. Kita vertus, gali būti ir taip, kad, gerėjant
ekonominei situacijai, žmonių lūkesčiai dėl finansinės gerovės
didėja“, – teigė R. Norvilas.
Apklausa taip pat parodė, kad praėjusiais metais didesniu
prioritetu gyventojai laikė buitinę techniką, tuo tarpu šiemet
daugiau žmonių kaip labiausiai buitį pagerinti galintį pirkinį
įvardijo baldus. Naujų baldų poreikis, palyginti su praėjusiais
metais, ūgtelėjo 2 proc., o buitinės technikos tokia pačia dalimi
smuktelėjo.
„Pirkiniai, kurių labiausiai trūksta geresnei lietuvių buičiai,
iš esmės atitinka tuos, kuriems gyventojai dažniausiai skolinasi.
Praėjusiais metais daugiau nei trečdalis lietuvių skolinosi
siekdami įsigyti įvairių prekių ir paslaugų, o 12 proc. – norėdami
įsigyti ar atnaujinti savo būstą. Tai patvirtina, kad geresnės
buities poreikius gyventojai yra linkę patenkinti imdami paskolas“,
– sakė R. Norvilas.
Apklausos duomenimis, labiausiai būsto remonto geresniam
gyvenimui ir buičiai reikėtų 50-59 metų amžiaus asmenims (47
proc.), moterims (39 proc.) ir bedarbiams (39 proc.). Automobilis
dažniausiai laimingesnius padarytų moksleivius ir studentus (30
proc.), jaunimą iki 29 metų amžiaus (27 proc.) bei šiek tiek
dažniau vyrus (18 proc.) nei moteris (15 proc.).
Teigusių, kad jų buičiai netrūksta nieko, – daugiausiai tarp
šalies senjorų – 70 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų – (51 proc.)
bei pensininkų (42 proc.). Be to, kiek dažniau taip teigė vyrai (35
proc.) nei moterys (31 proc.).
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta vasario
mėnesį. Jos metu apklausti 1003 vyresni negu 18 metų šalies
gyventojai.