Stalių gatvė, esanti ties Antakalnio ir Rasų sandūra, atsidūrė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnų akiratyje. Bet net ir ne specialistui čia vaizdas klaikus.
Prie vieno dar išlikusio seno namo šlaitas nukastas tiek, kad atrodo, jog medinukas tuoj nugarmės žemyn. Taip naujakuriai stengiasi panaudoti kiekvieną žemės gabalėlį.
Net neramstė atramomis
Mediniame name, prie kurio nukastas šlaitas, gyvenantis Arvydas pastebėjo, kad šaligatvio plytelės prie įėjimo durų pradėjo slinkti dar prieš porą metų.
„Tada šlaito dar niekas nebuvo pajudinęs, ten buvo kalnas“, – mostelėjęs ranka pasakojo Arvydas. Vis dėlto su apačioje įsikursiančiu kaimynu jis nenori pyktis.
Vyras tikisi, kad namas žemyn nenugarmės, – naujakurys žadėjo šlaitą paramstyti atramomis.
„Pripratome ant kalnų gyventi. Mus kaimynai net kalniečiais pravardžiuoja, klausia, kaip mes pajėgiame tais kalnais laipioti“, – šypsojosi Arvydas.
Vis dėlto jis pripažino, kad maždaug prieš pusšimtį metų namas pastatytas netvirtai, pamatai – vos pusės metro gylio. Po namu nėra rūsio.
Siūlė didelius pinigus
Ant paties šlaito krašto atsidūrusiame name Arvydas gyvena trisdešimt metų. O jo žmona tame name gimė, užaugo. Žemės sklypas nedidelis, vos 6,5 aro, daržui beveik nelieka vietos.
Ieškodama geresnės vietos įsikurti Arvydo šeima prieš kurį laiką sužinojo, kad lygesnėje vietoje kaimyno žemės sklypas areštuotas, mėgino jį įsigyti. Tačiau vilniečius aplenkė apsukresni pirkėjai, nusipirkę sklypą prestižine tampančioje vietoje.
Tad Arvydui nelieka nieko kita kaip perstatyti namą: „Aplink medinukų beveik nebėra, kyla mūrai, todėl gėda tokioje būdoje gyventi.“
Brangymečiu žemė Stalių gatvėje buvo aukso vertės – Arvydui už vieną arą buvo siūloma net 150 tūkst. litų. Nepigi ji ir dabar. Žemės sklypų kainos čia – kaip Antakalnyje, Žvėryne. Juk miesto centras ranka pasiekiamas, rami vieta.
Nieko baisaus neįvyks?
„Ar jus Ilona siuntė?“ – klausimu „Sostinės“ žurnalistus pasitiko vėliau architektu prisistatęs, tačiau vardo nepanorėjęs pasakyti vyras. Jis bus naujasis Arvydo kaimynas.
Aiškėjo, kad žemės klausimai čia gana painūs, o šlaitas esą nekelia jokio pavojaus. Naujakurio žodžiais, nieko baisaus, kad namas atsidūrė ant paties krašto. O jeigu jis nenuvirto tiek metų, esą ir dabar nenuvirs.
Vilnietis tikino šlaito nenukasęs, tik sklypą išlyginęs.
„Ko aš turiu bijoti, jeigu statau laikydamasis normų ir taisyklių?“ – šypsojosi naujakurys.
8 arų sklypus prie Arvydo namų nusipirko jis ir draugas. Jo nuomone, tai dideli sklypai. Kadaise šiam architektui teko projektuoti namą 3 arų sklype.
Tikrins ne vieną kartą
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Vida Aliukonienė sakė, kad inspektorius buvo nuvykęs į Stalių gatvę, vėliau jis „Infostatyboje“ tikrino statinių statybą leidžiančius dokumentus, bet jokių paraiškų neaptiko.
Anot V.Aliukonienės, negalima teigti, kad nukastas šlaitas jau yra statybvietė. Taip gali būti tik formuojamas sklypo reljefas.
„Be abejo, bet kokiu atveju sklype vykdoma veikla negali daryti neigiamo poveikio gretimybėms“, – tikino inspekcijos atstovė.
Jeigu žemės darbai būtų susiję su statinio, kuriam privalomas leidimas, statyba, statinio projekte turėtų būti numatyti sprendiniai, kaip saugiai įrengti statybvietę, tarp jų – ir būtinos šlaitų sutvirtinimo priemonės.
Šlaito sutvirtinimo būtinumas ir priemonių pasirinkimas priklauso nuo iškasos gylio, grunto rūšies, galimos grėsmės gretimybėms. Tai įvertinti turi statinio projekto rengėjas.
Sklypus naujieji savininkai įsigijo tik kovo pradžioje. Jų adresų inspekcija nežino, tad tenka ieškoti Gyventojų registre. Nustačius savininkų gyvenamąsias vietas, jiems bus išsiųsti kvietimai atvykti į inspekciją ir paaiškinti vykdomų žemės darbų aplinkybes.
Be to, teritoriją, kurioje yra šie sklypai, prižiūrintis inspektorius periodiškai tikrins, ar nepradedami statybos darbai.
Dairosi neužimtos žemės
Toje vietoje, kur nukastas šlaitas, anksčiau stovėjo apdegęs namas. Dar viena paskutines dienas skaičiuojanti pašiūrė riogso šalia. Pasirodo, joje taip pat gyveno žmogus, bet jis prieš penkerius metus mirė. Vėliau joje buvo įrengta balandinė.
Bet balandžiams joje nelemta likti, nes žemė Stalių, Dailidžių, Rudens gatvėse graibstyte graibstoma.
Žiūrėdamas į kito kaimyno ant polių pastatytą pavėsinę architektas užsiminė plane jau aptikęs, kad šis statinys – valstybinėje žemėje. Gal šioje vietoje irgi greitai iškils dar vienas namas?
Beje, neilgoje Stalių gatvėje jau buvo užfiksuotos vienos pirmųjų Lietuvoje savavališkos statybos. Čia prieš penkiolika metų buvo nelegaliai rekonstruota pusė gyvenamojo namo.
Į mažą sklypą įspraudė aukštą daugiabutį
Stalių gatvėje besikuriantis architektas teisus: greta esančioje prestižinėje Rudens gatvėje namas prieš porą metų buvo įspraustas į 2,8 aro sklypą.
Nors naujasis statinys tarp kaimynų kėlė daug aistrų, visi jo dokumentai pasirodė esą tvarkingi. Gyvenamasis namas Rudens gatvėje dokumentuose vienbutis, bet kaimynai prie jo durų suskaičiavo net devynis skambučių mygtukus.
Vis dėlto statybų metu teko sumažinti viršutinį namo aukštą, nes naujasis statinys buvo net aukštesnis už šalia esantį keturių aukštų daugiabutį.
