„Lazdynėliuose klostosi kritinė padėtis, artima ekologinei bombai. Nugriautų metalinių garažų plynėje riogso padangos, tepaluoti skudurai, dažų liekanos, kiti chemikalai. Blogiausia, kad netoliese yra geriamojo vandens perdavimo bokštas. Garažų vietoje likę chemikalai, esantys čia jau apie dvejus metus, gali užteršti gruntinius vandenis. Tada jau bėdos gyventojai neišvengs“, – nuogąstavo konsultacinės aplinkosaugos įmonės, Aplinkos vadybos ir audito instituto direktoriaus pavaduotojas Konstantinas Iljasevičius.
Rasti kaltininkus sunku
Pūstelėjus vėjui nuo techninio šlamšto atliekomis nubarstytos stepės Lazdynėlių ar Lūkesčių gatvių link, čia stūksančių išpuoselėtų individualių namų gyventojams sutrinka šarmų ir rūgščių pusiausvyra bei pakyla kraujospūdis. Nes kvapai pasklinda anaiptol ne tokie, kokius norėtų uosti pasiturintys, brangioje sostinės vietoje būstus įsirengę gyventojai.
Aplinkos ministerijos vadovai žino apie padėtį Lazdynėliuse, tačiau sako esantys bejėgiai. Nors teismas įpareigojo nugriautų garažų savininkus susirinkti savo šlamštą, bet tų savininkų – net 600. Ir sugaudyk dabar vėją laukuose!
Bylinėjosi ilgus metus
Ir visos bėdos – dėl prigimtinės lietuvio traukos žemelei brangiajai. Nesvarbu, kad užterštai chemikalais.
Ekologinė drama Lazdynėliuose užsimezgė dar 2007 metais, kai Vilniaus savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) leido žemę, esančią po metaliniais garažais, grąžinti buvusiems savininkams.
Mat žemė metalinių garažų šeimininkams nepriklausė ir patys garažai, nepratęsus nuomos sutarties, formaliai tapo nelegaliais statiniais. Grąžintinos žemės savininkai liepė garažų savininkams susirinkti savo geležines baidykles bei visą jame esantį turtą ir nešdintis lauk.
Pastarieji, aišku, nesutiko ir apie 6 metus sukosi teismų karuselėje, teismai pagaliau privertė garažininkus paklusti įstatymui. Portalo lrytas.lt žurnalistai Lazdynėliuose lankėsi kaip tik 2014 metų rudenį, kai garažų imperija išleido paskutinį kvapą.
Garažų šeimininkai, kas su ašara akyse, kas su trauktinės butelaičiu kišenėje, krovėsi savo turtą į kapitalizmo aušrą menančius parūdijusius fordus, golfus ir net sovietmečio saulėlydžio metus pažinusius žigulius. O pačius garažus vežė į metalo laužo supirktuves. Už garažą tada gaudavo apie 500 litų (apie 150 eurų).
Bet išsivežė anaiptol ne viską. Ir dabar didžiuliame plote riogso benzinu ir tepalais dvokiantys kanistrai, dėžutės su pridžiūvusiais dažais. Ir padangos – daugybė padangų, kai kurios – dar su rusiškais aukštą kokybę žyminčiais ženklais (tokia priploto žmogaus figūrėlė ir užrašas rusiškai – CCCP).
Vietoj modernių namų – šiukšlynas
Lazdynų pakraštyje žemę atgavusių savininkų atstovas Zenonas Tupikovskis prieš dvejus metus džiugiai pasakojo, kad garažų savininkams susirinkus savo šlamštą ir išvalius teritoriją, žemė bus parduota nekilnojamojo turto vystytojams, šiuose tyruose užvirs modernių namų statyba.
Praėjo dveji metai – garažininkai viso savo šlamšto nesusirinko, modernus kvartalas nė nepradėtas statyti. Sunku patikėti, kad tokiu šiukšlynu, užteršta žeme galėtų susidomėti kokia nors NT bendrovė.
Esamų individualių Lazdynėlių ir aplinkinių namų gyventojai niršta, prirašė skundų aplinkosaugininkams, bet nesulaukia jokios reakcijos nei iš Vilniaus savivaldybės, nei iš Aplinkos ministerijos ar Aplinkos apsaugos agentūros (AAA).
Lazdynėlių gatvėje gyvenantis verslininkas Rolandas Vilkas portalui lrytas.lt skundėsi, kad jų kaimynystėje ne tik riogso cheminės atliekos – atsirado nenaudėlių, buvusių garažų teritoriją pavertusių nelegaliu sąvartynu.
„Būna, kad šiukšles atveža sunkvežimiais, maišais atitempia ir supila mums vos ne po nosimi. Vėjui papūtus kvapai tokie, kad apsaugok Viešpatie. O juk netoliese yra geriamojo vandens perdavimo bokštas. Tai įsivaizduokite, kokį vandenį geriame – turbūt su naftos ir kitų chemikalų priemaišomis“, – piktinosi R.Vilkas.
Grąžino užterštą žemę
Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius teigė žinantis sudėtingą Lazdynėlių ekologinę padėtį, tačiau tvirtino, kad ministerija čia niekuo dėta, ir kaltę vertė sostinės savivaldybei bei Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT): „Viskas prasidėjo nuo to, kad savivaldybė ir NŽT leido tada metaliniais garažais užstatytą žemę grąžinti savininkams. Su aplinkosaugos tarnybomis nederino, nesitarė. Aplinkosaugininkai juk būtų pareikalavę, kad teritorija, prieš grąžinant žemę, būtų išvalyta. O dabar ant mūsų visus šunis karia!“ – neieškodamas žodžių kišenėje rėžė viceministras.
Anot jo, už taršą susigrąžintų žemių savininkų pagal įstatymą negalima bausti – šlamštą susirinkti turėjo būtent garažų savininkai. O tokių būta net 600.
„Susidarė juodojo humoro verta situacija. Teismas įpareigojo buvusių garažų savininkus susitvarkyti savo teritorijas, paskyrė antstolį, kuris pagal įstatymą turi užtikrinti teismo sprendimų vykdymą. Bet įsivaizduokite, kaip jis sugaudys 600 buvusių garažininkų!“ – pašaipiai pastebėjo A.Genevičius.
Viceministras sakė, kad Aplinkos ministerija pareiškė pretenzijas Teisingumo ministerijai, kontroliuojančiai antstolių tarnybą, kad Lazdynėlių garažininkus pričiupti įgaliotas antstolis nevykdo savo pareigų.
„Mes suprantame, kad tokia misija neįmanoma, bet ką daryti, kai mūsų ministeriją kaltina tuo, dėl ko nesame kalti? Galbūt žengsime dar vieną – kraštutinį žingsnį. Ketiname kreiptis į specialiąsias tarnybas, kad ištirtų, kas ir kokiomis aplinkybėmis grąžino galimai užterštą žemę savininkams“, – griežtai kalbėjo už cheminę taršą atsakingas viceministras A.Genevičius.
Tačiau jis nuramino aplinkinius Lazdynėlių gyventojus, tikindamas, kad padangomis ir kanistrais užgriozdinti garažų tyrai nesukels ekologinės katastrofos.
„Suprantu, kad kaimynams nemalonu matyti tokį bjaurų vaizdą, kvapai atsklinda ne patys geriausi. Bet vanduo neužteršiamas, jis tiekiamas iš giluminių gręžinių, dėl to neverta jaudintis“, – tikino viceministras.
Kiek kitaip mano Aplinkos vadybos ir audito instituto direktorius Rimantas Pranas Budrys.
„Visa teritorija nuo Lazdynų iki Gariūnų – padidintos taršos zona. Čia užkasta dešimtys tonų naftos produktų, įvairių metalų. Vilniaus regiono aplinkos departamentas turėtų labai susirūpinti šia sostinės vieta, nes gresia ekologinė nelaimė“, – perspėjo R.P.Budrys.
Kenčia nuotekų smarvę
Lazdynėlių senbuvis, mažos maisto prekių parduotuvėlės savininkas Algirdas Taraškevičius teigė, kad apleista garažų teritorija – ne vienintelė ir ne pati didžiausia ekologinė šių apylinkių problema.
Jis tikino bendravęs su buvusių garažų žemę atsiėmusiais savininkais, kurie patikino, kad teritorija bus gretai sutvarkyta. Anot A.Taraškevičiaus, didesnė bėda yra su nuotekomis, kurios užplūsta palijus ir dvokia ne tik natūraliomis organinėmis fekalijomis, bet ir skleidžia aštrų chemikalų kvapą.
„Kai gausiau palyja, vanduo tiesiog siūbteli šuliniuose į viršų. Kai kuriuos namus užsemia. Dvokas iš šulinių neapsakomas, galva net svaigsta, nuodingas kažkoks. Galbūt tai susiję su Lazdynų vandenvalos įmone, gal išvalyto vandens teršalai pro mus teka“, – spėliojo vilnietis.
Taigi, pušynais apaugusios, prabangiais namais apstatytos ir dar nemažais laisvais plotais statytojus viliojantys Lazdynų pakraščiai po žemėmis slepia dvokiančias paslaptis.
Vandenvala – niekuo dėta
Bendrovės „Vilniaus vandenys“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis:
Tiek Vilniuje, tiek ir daugelyje kitų Lietuvos miestų taikomas itin pažangus vandens nuotekų valymo procesas. Keliomis pakopomis iš nuotekų yra pašalinama didžioji dalis organinių teršalų. O iš esmės bekvapis ir švarus vanduo patenka į Nerį.
Tad technologiškai vandeniui patekti atgal į nuotekų vamzdyną nėra galimybių.
Vanduo nuotekų šuliniuose gali pradėti kilti dėl įvykusios avarijos arba užsikimšus vamzdžiams. Tokiais atvejais gyventojų prašome kuo skubiau informuoti „Vilniaus vandenų“ avarinę tarnybą telefonu (8 5) 266 4371. Tada specialistai nedelsdami reaguoja ir vyksta šalinti avarijos priežasčių bei pasekmių.
Pastaruoju metu „Vilniaus vandenys“ nėra gavę informacijos apie nuotekų vamzdyno veikimo sutrikimus Lazdynėlių gatvėje, tačiau tokia gyventojo suteikta informacija buvo perduota specialistams.
Taip pat atkreipčiau dėmesį, kad vamzdyną, skirtą lietaus nuotekoms šalinti, prižiūri bendrovė „Grinda“. Pastebėjus šio tinklo sutrikimus, siūlome skambinti bendrovės avarinės tarnybos telefonu 1355. Tačiau abiejų bendrovių avarinės tarnybos bendradarbiauja ir operatyviai apsikeičia informacija, jei pranešama apie ne jos prižiūrimo tinklo sutrikimus.
