Dzūkijos nacionaliniame parke prasidėjo etnografinių Musteikos ir Zervynų kaimų pastatų ir tvorų atnaujinimo darbai, kuriems buvo ruošiamasi kelerius metus.
Naudojamos tik tradicinės medžiagos: namų stogams – maumedžių gontai, o ūkiniams pastatams – drebulinės skiedros. Ties pamatais supuvusiems rąstams pakeisti miškininkai taip pat paruoš medienos.
Pirmoji – Musteika
Pirmieji gelsvais naujais stogais nušvito svirnas ir pirtis Musteikoje. Per metus šiame kaime bus pakeisti dar 27 namų ir ūkinių pastatų stogai.
Taip pat ir žinomo gamtininko Tado Ivanausko su žmona Honorata 1918 metais Jono Miškinio pastate įkurtos pirmosios mokyklos Pietryčių Lietuvoje.
Prie keraminėmis plytomis suremontuotų kaminų bus įrengtos ir kibirkščių gaudyklės.
Durys, langai ir langinės taip pat bus restauruoti naudojant senuosius Dzūkijos kraštui būdingus puošybos elementus.
Naujoms tvoroms pamatai jau buvo įrengti praėjusį rudenį, o pavasarį pradėti tverti statiniai iš skaldytos pušies medienos. Sutvarkyti 40 objektų Musteikoje kainuos 550 tūkstančių eurų.
Darbai užvirs ir Zervynose
Medienos paruošimo darbai lentpjūvėse sparčiai vyksta ir Zervynų kaime. Čia bus perdengti 32 pastatų stogai, taip pat sutvarkytos durys, langai. Birželį bus pradėti ardyti seni, daugiausia šiferio, stogai.
Buvo siūlyta mediniais gontais – maumedžio lentelėmis pakeisti ir neseniai uždengtą etnografiniame kaime nederantį raudoną skardinį vieno pastato stogą, tačiau šeimininkas nesutiko.
Zervynų senajai architektūrai atnaujinti bus išleista 710 tūkstančių eurų.
Įtikinti nėra lengva
Kultūros paveldo objektų remontui didžiąją dalį lėšų skyrė Norvegijos fondas „EEA Grants“. Tik po 5 procentus prisidės patys kaimų bendrijų nariai ir Varėnos savivaldybė.
„Iš pradžių nelengva buvo įtikinti žmones, kad tikrai verta imtis projekto ir siekti finansavimo. Dalis žmonių nelabai tikėjo, jog pastatų atnaujinimas tikrai gali prasidėti.
Kai kurie savininkai baiminosi, kaip reikalaujama, 5 metams pagal panaudos sutartį perduoti turtą pačių įkurtai bendrijai.
O dabar daugelis gailisi neprisidėję, nes saugomoje teritorijoje daug apribojimų ne tik naujoms statyboms, bet ir norint atnaujinti senus statinius“, – sakė Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius.