Klausykloje – statybinių medžiagų ritiniai
Rainių koplyčioje tik pažvelgęs į tapytas lubas suprastum, kad esi šventovėje. Tačiau čia esančioje klausykloje sudėti statybinių medžiagų ritiniai, o šventinto vandens indas visai neprimena, kam jis skirtas, – ant jo numestos replės, darbo pirštinės, kiti statybai reikalingi daiktai.
Maldininkų suolai tapo lentynomis – čia sukrauti šalmai, sportiniai batai, dažų dėžės, voleliai, teptukai, plaktukai, rūbai, mikrobangų krosnelė.
Atrodo, kad per statybininkų šlamštą koplyčioje nėra ir kur kojos padėti. Vieta, kurioje klūpi tinkintieji, apkrauta purvinomis kopėčiomis, mėtosi laidai, matosi dažų dėmės, stovi statinė, kastuvai, maišai su statybiniais mišiniais, įvairūs įrankiai ir daugybė kitų dalykų.
Koplyčia pastatyta iš žmonių aukų
Išvydus tokį vaizdą bet kuriam save gerbiančiam, nebūtinai tikinčiam, žmogui suspaustų širdį. Tai nepagarba ne tik tikintiesiems, bet ir koplyčios fundatoriams.
Priminsime, kad Rainių kančios koplyčia pradėta statyti 1990-ųjų vasarį, o pašventinta birželio 23 dieną, minint 50-ąsias kankinių nužudymo metines. Lėšas koplyčiai aukojo gyventojai, o statyba rūpinosi Žemaičių kultūros draugija.
Ant koplyčios pritvirtintoje akmeninėje lentoje parašyta, kad Kančios koplyčia pastatyta atminti visoms raudonojo teroro aukoms: Lietuvos sūnums ir dukroms – ištremtiems, nužudytiems, negrįžusiems. Kančios koplyčia tarsi simbolis Rainių miškelyje 1941 m. birželio 24 d. naktį žiauriai nukankintiems 75 politiniams kaliniams. Koplyčios rūsyje įrengtas muziejus.
Savivaldybė remontui skyrė 40 tūkst. eurų
75 -ųjų Rainių tragedijos metinių sukakčiai paminėti Telšių rajono savivaldybė koplyčios remontui skyrė 40 tūkst. eurų. Iš savivaldybės biudžeto lėšų jau sutvarkytas koplyčios fasadas, laiptai ir kt.
Jubiliejiniam Rainių žudynių minėjimui koplyčia papuošta, tačiau statybininkai, tvarkydami išorę, sujaukė šventovės vidų. Skamba paradoksaliai, tačiau tai darbininkus samdančiai bendrovei ir koplyčios klebonui nerūpi.
Koplyčios renovacijos darbus atliekančios bendrovės „Virbarta“ direktorius Pijus Pocius lrytas.lt teigė nežinantis, kad jo darbuotojai koplyčioje sukrovė ne tik savo mantą, bet ir statybines medžiagas, čia šiukšlina, šildosi maistą. „Žmonės neturi kultūros“, – apie savo darbuotojus trumpai kalbėjo P.Pocius.
Taupydami atsisakė statybinio vagonėlio
Bendrovės vadovas patikino nežinantis apie savo samdomų darbuotojų savivalę, nes paprasčiausiai nesilankė remontuojamoje koplyčioje. Vis dėlto darbininkai koplyčios viduje įsikūrė jau prieš kurį laiką, tad vargu ar tai jų vadovui buvo nežinoma.
Pradėjusi remonto darbus Rainių koplyčioje, bendrovė nusprendė atsisakyti statybinio vagonėlio, kuriame darbininkai galėtų pailsėti, papietauti, laikyti įrankius. Pasak P.Pociaus, čia dirbantys žmonės yra vietiniai, todėl ir buvo nuspręsta neskirti papildomų lėšų statybiniam vagonėliui.
Klebonas nemato nieko bloga
Viešvėnų Švč.Trejybės parapijos klebonas Renatas Liuberskis, aptarnaujantis ir Rainių koplyčią, portalui lrytas.lt tvirtino leidęs bendrovės direktoriui koplyčioje laikyti statybines medžiagas, o apie netvarką joje nieko nežinojęs.
„Tai tik istorinė vieta, nemanau, kad yra kažkas bloga čia laikyti statybines medžiagas, juk čia nėra Švenčiausiojo Sekramento“, – kalbėjo R.Liuberskis.
Sulaukė inspekcijos dėmesio
Remontuojamoje Rainių koplyčioje netruko apsilankyti ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus darbuotojai. Jie nustatė pažeidimų.
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus vedėjas Jonas Liekio, koplyčioje netinkamai pastatyti pastoliai, statybvietėje nepažymėtos pavojingos zonos.
Inspekcijos duomenimis, prieš šešerius metus tikrinant šios bendrovės darbą buvo nustatyta tokių pat pažeidimų.
