Meras vietoj griūvančių Profsąjungų rūmų mato koncertų salę

Tačiau Vyriausybės atstovai tokius užmojus vertina skeptiškai ir sako, jog šiuo metu yra kitų valstybei svarbių statybų projektų.

Apie pakeistą sklypo paskirtį pranešta po metų

„Ilgą laiką buvę Profsąjungų rūmai nesulaukia jokių investicijų: pastatas apleistas, o vilniečiai ir miesto svečiai neturi deramos simfoninių koncertų salės. Todėl mes imamės aktyvių veiksmų, kurie leis efektyviau ieškoti investuotojo ir išjudinti šį apmirusį projektą“, – sako pranešime cituojamas Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Savivaldybė nurodo, kad žemės paskirtis iš visuomeninės į rekreacinę prieš metus siekiant „padaryti šį objektą patrauklesnį privačioms investicijoms“.

BNS turimi dokumentai rodo, kad paskirties pakeitimo „VIPC Vilnius“ siekė nuo 2014-ųjų pabaigos – kelis kartus pakartotinai kreipėsi į savivaldybę. Po kelių neigiamų atsakymų, pernai rugsėjo pabaigoje savivaldybės architektų komisijos patarta administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė savo parašu pakeitė žemės paskirtį. Ji tai sako padariusi po specialistų išaiškinimo, kad paskirties keitimas neleis čia statyti gyvenamųjų namų.

Nei ji, nei kiti savivaldybės atstovai sako tiksliai neatsimenantys, kuo savo prašymus motyvavo pati rūmų savininkė.

„Bet teisinio pagrindo neleisti jiems pakeisti tą paskirtį, kaip mane informavo teisininkai, nebuvo“, – BNS sakė administracijos direktorė.

Rūmus griauti nedraudžiama

A.Vaitkunskienė pridūrė, jog miesto Bendrajame plane yra aiški nuostata, kad šiame sklype turi būti visuomeninis objektas – tautos namai ir renginiams skirta vieša erdvė.

„Savininkas turtą įsigijo jau su šiuo apribojimu. Tai ir apsaugo šią vietą nuo virsmo į daugiabučių kvartalą“, – BNS nurodė A.Vaitkunskienė.

Tačiau Bendrajame plane nenurodyta, ar Tautos namai turi būti būtent dabartinis pastatas – anot savivaldybės atstovų, teoriškai rūmai galėtų būti nugriauti, nes jie nėra saugomi valstybės.

A.Vaitkunskienė taip pat neatmetė, kad tuo atveju, jei rūmus išpirktų savivaldybė ar Vyriausybė, jie taip pat galėtų būti nugriauti.

„Yra tikimybė, kad tai svarstytumėme – mes tarsimės. Mes tikimės, kad Vyriausybė prisidės, nes savo biudžete lėšų neturime. Koks yra tų konstrukcijų stovis, ar jas dar galima panaudoti – jei jas būtų galima panaudoti, sutaupyti ir kažko naujo nestatyti, tai, aišku, tai ir darytumėme. Bet čia turi kelios institucijos apsispręsti“, – kalbėjo savivaldybės administracijos vadovė.

Pastato savininkų pozicijos BNS nepavyko sužinoti – bendrovėje BNS nurodė, jog komentarus gali teikti įmonės vadovas, kurs išvykęs ir bus nepasiekiamas bent dvi savaites.

Kelią statyboms užkirto pasibaigusi sutartis

Anot savivaldybės atstovų, šiuo metu siekiama atnaujinti derybas dėl pastato su dabartiniais savininkais – bendrove „VIPC VIlnius“.

 Metų metus besitęsiančioms deryboms dėl galimo pastato įsigijimo ar verslininkų investicijų rankas atrišo tai, kad liepos 2-ąją baigiaisi „VIPC VIlnius“ žemės nuomos sutartis su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT).

Pastato savininkai nėra kreipęsi į NŽT dėl nuomos sutarties pratęsimo, be to, nepratęsti nuomos sutarties prašo ir pati savivaldybė, prieš kelias dienas išsiuntusi NŽT raštą.

Kaip BNS išaiškino NŽT atstovai, pasibaigus sutarčiai, verslininkai toliau liks sklypo naudotojais, turės mokėti žemės nuomos mokestį, tačiau negalės vykdyti jokių statybos darbų.

Idėją, jog Profsąjungų rūmus perimti iš privatininkų galėtų Vyriausybė, paskutinįkart sausį buvo iškėlęs kultūros ministras Šarūnas Birutis. Tačiau šiuo metu Vyriausybė, anot kanclerio Almino Mačiulio, skeptiškai vertina tokią galimybę.

Vyriausybė kol kas neprisidės

„Reikėtų labai rimtai įvertinti finansines galimybes – pirmiausia, rūmus reikėtų išpirkti, neaišku, kiek tai kainuotų. Galų gale, rekonstrukcijos projektas kiek kainuotų – turbūt nėra jokių tolesnių finansinių paskaičiavimų.

„Tikrai neįmanoma konkrečiai atsakyti nežinant, kokia finansinės išraiška to projekto. Ar būtų pajėgi savivaldybė – labai abejotina. Vyriausybės galimybės, jei kalbėtumėme apie artimesnį laikotarpį, irgi labai abejotinos“, – svarstė kancleris.

Pasak jo, šiuo metu Vyriausybės prioritetiniai statiniai yra Sporto rūmų pritaikymas konferencijoms ir Nacionalinio stadiono statybos.

Savivaldybė nurodo, kad idėją statyti naują salę vietoje Profsąjungų rūmų remia Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, šiuo metu įsikūręs Kongresų rūmuose – jis esą galėtų būti šios salės naudotojas.

Praėjusios kadencijos politikai svarstė planus sudaryti su „VPIC Vilnius“ taikos sutartį ir iškeisti įvairius savivaldybei priklausančius statinius į Profsąjungų rūmus. Tuomet planuota, jog savivaldybei atitektų rūmai, įvertinti per 12 mln. eurų (41,6 mln. litų), o jų savininkei bendrovei „VPIC Vilnius“ mainais būtų perduoti 5 kiti pastatai Vilniuje bei Palangoje, kurių vertė – 5,7 mln. eurų (19,7 mln. litų). Be to, savivaldybė bendrovei būtų sumokėjusi dar 5,3 mln. eurų (18,3 mln. litų).

Registrų centro duomenimis, 64,9 proc. „VIPC Vilnius“ akcijų valdo Kipre registruota ribotos atsakomybės bendrovė „Velmark Investments Limited“, 35,1 proc. – statybų bendrovė „Veikmė“. Derybose su savivaldybe „VIPC Vilnius“ atstovauja bendrovės valdybos pirmininkas Darijus Vilčinskas.

Įkuriant ant Tauro kalno tautinės kultūros daugiafunkcinį centrą svarstyta įgyvendinti tautos patriarcho Jono Basanavičiaus idėja. Dabartinis Vilniaus Profesinių sąjungų kultūros rūmų pastatas atsirado sovietmečiu, 1964-aisiais.

Planai rūmų vietoje įkurti Tautos namus Lietuvoje svarstomi jau beveik du dešimtmečius, tačiau projektas nepradėtas įgyventinti.

1911 metais ant Tauro kalno buvo nupirktas žemės sklypas Tautos namams pastatyti. Projekto iniciatorius J.Basanavičius važiavo į JAV rinkti lėšų statyboms. Tačiau ir tuomet Tautos namai Vilniuje neatsirado.