Renovuojamo Žirmūnų gatvės 5-ojo daugiabučio apšiltinimo darbai sustojo sausį, kai statybininkai nesutiko ištaisyti broko, bet vis vien reikalavo pinigų.
Gyventojams pikta, kad už Vyriausybės paramai skirtas lėšas kas mėnesį privalo mokėti palūkanas, tačiau tie pinigai guli nenaudojami – brokdariai viską metę išėjo, o naujų statybininkų nepavyksta rasti.
Skatino kaimynų pavyzdys
Žirmūnų gatvės 5-ojo namo gyventojai, pavydėdami kaimynams iš 3-iojo namo mažų sąskaitų už šildymą, prieš porą metų nutarė ir savo daugiabutį renovuoti.
Gretimas renovuotas namas laikomas pavyzdiniu. Žirmūnų gatvės 5-ojo daugiabučio gyventojai panoro, kad būstai būtų panašūs į kaimynų – šilti ir jaukūs.
Tad 2014 metų vasaros pabaigoje namo bendrija sudarė sutartį su bendrove „Orlista“ iš Kauno dėl pastato šiltinimo.
Bendrija nutraukė sutartį
Jau iš pat pradžių statybininkai neskubėjo, o ir dirbdami darė begalę klaidų. Anot bendrijos pirmininkės Birutės Galdikienės, renovacijos techninės priežiūros specialistai reikalavo broką ištaisyti, bet įmonė nesutiko, vien reikalaudama pinigų.
„Orlista“ kaltino bendriją, kad ši laiku neatsiskaitė už darbus ir neleido dirbti toliau.
Tad gal tai vienos namo bendrijos užgaidos ir statybininkų šokdinimas?
Už renovaciją atsakinga aplinkos viceministrė Daiva Matonienė tvirtino ką kita: „Orlista“ nuo pat sutarties pasirašymo vėlavo, dirbo prastai.
Piktino ne tiktai prasta darbų kokybė, bet ir nesutvarkyta daugiabučio aplinka.
Balandžio mėnesį bendrija vienašališkai nutraukė sutartį su Kauno įmone, o paskui paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus nebaigtiems renovacijos darbams atlikti.
Nors prie namo lankėsi ne vienos statybų bendrovės atstovas, teikti pasiūlymų jie neskubėjo, nes pamačius nei skustą, nei luptą paliktą daugiabutį nusvirdavo rankos.
Gyventojai rinko šiukšles
Anot D.Matonienės, blogai ir tai, kad namas liko neužkonservuotas. O namo gyventojos Marija ir Tatjana pasakojo, kad ne kartą teko kviesti kaimynus į talką tvarkyti teritorijos, nes vėjas taršo akmens vatą, nešioja šiukšles.
B.Galdikienė sakė, kad nepatogumų patyrė gyventojai tų butų, kurių balkonai išmontuoti. Išvažiavus atostogauti jiems teko drebėti, nes namus saugojo tik plastikinės balkonų durys.
„Orlista“ balkonus išmontavo dar praėjusių metų pabaigoje.
Balandį jai buvo iškelta bankroto byla – bendrovės pradelsti įsipareigojimai siekė 73 procentus jos turto.
B.Galdikienė pastebėjo dar vieną renovacijos ydą – į konkursus įmonės pakliūva be jokio filtro. Kaip ir kitais atvejais, „Orlista“ buvo atrinkta pagal mažiausią kainą.
Bendrijos pirmininkės žodžiais, prie jų namo darbavosi nežinia iš kokių pašalių surinkti darbininkai.
Nesuspės – mokės daugiau
Atrodė, kad gyventojai galės lengviau atsikvėpti, kai paaiškėjo, kad vietoj „Orlistos“ bendrija pasirinko bendrovę „Magirnis“.
Tačiau statybininkai iš karto kibti į darbus negalėjo. Mat reikėjo laukti apskundimo termino pabaigos, pateikti rangos darbų pirkimo ataskaitą Būsto energijos taupymo agentūrai.
O šiltinimo darbų nepabaigus iki metų pabaigos gyventojams už juos teks mokėti penkiais procentais daugiau.
Tiesa, gyventojai jau dabar patiria nuostolių, nes kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į buto plotą, jiems tenka mokėti 6–10 eurų už lėšas banke – Vyriausybės paramą.
„Ta renovacija mums visiems jau skersai gerklės stovi“, – atsiduso Žirmūnų gatvės 5-ajame name gyvenanti Marija.
Iki šiol atlikta maždaug pusė namo šiltinimo darbų, 80 procentų – stogo keitimo. Bet gyventojams neramu – kas bus, jei darbininkai nepasirodys ir liepą?
679 000
Tiek eurų dydžio yra Žirmūnų gatvės daugiabučio renovacijos darbų sąmata.
Investiciniai planai – nerealūs
Lietuvos statybininkų asociacija, kritikuodama renovacijos modelį, nurodė, kad esminė problema – investiciniai planai neatitinka techninių projektų.
Nekokybiški investiciniai planai yra plačiai išsikerojusi problema, kuri pakerta renovacijos proceso principus.
Statybininkai piktinasi dėl padidėjusios darbų apimties. Pagal investicinius planus pirkę vienus darbus, jie randa visiškai kitokius poreikius. Neretai neatitikimų mastas būna didžiulis.
Tad suderinus vieną kainą už tam tikrus darbus vėliau planus tenka koreguoti.
Lietuvos statybininkų asociacija kritikuoja ir mažiausios renovacijos kainos, kaip pagrindinio kriterijaus, praktiką. Kaip atsvara tam galėtų būti ekonominio naudingumo kriterijaus taikymas.