Prieštaringiausiai vertinamas – naujokas
Turbūt daugiausiai žinomumo ir diskusijų pavyko sulaukti planuojamam verslo centrui bei viešbučių kompleksui k18B vienoje svarbiausių miesto vietų – dešiniajame Neries krante.
Į statybas 40 mln. eurų investuojanti bendrovė „Lords Lb Asset Management“ dar praėjusiais metais įsigijo sklypą šalia Baltojo tilto, kuriame iš pradžių siūlyta architekto Remigijaus Bimbos versija. Tačiau ji neįtiko nei visuomenei nei architektų bendruomenei.
Šį pavasarį verslininkai surado kitą kelią 19 tūkst. kv. metrų ploto komplekso statyboms – kartu su miesto savivaldybe ir architektų sąjunga surengė tarptautinį konkursą. Jo laureatu išrinktas amerikiečių architektas Danielis Libeskindas, kurio skulptūrą primenančio pastato projektui taip pat negailėta kritikos. Planuojama, jog 18 aukštų statinys turėtų būti užbaigtas 2018 – aisiais metais.
Konstitucijos prospekte šiuo metu baigiamas ir bendrovės „Schage Real Estate“ vystomas 30 tūkst. kv. metrų verslo centras „Quadrum“.
Prie Neries – verslo centrų slėnis
Šalia Neries, Upės gatvėje šiuo metu baigiami naujo SBA koncerno plėtojamo 17 mln. eurų vertės verslo centro „Green Hall 2“statybų darbai. Į šį beveik 9 tūkst. kv. metrų ploto kompleksą nuomininkai galėtų atsikraustyti dar šių metų pabaigoje.
Dabartinis pastato fasadas atkartoja Neries vingį, tačiau iš pradžių jis turėjo atrodyti kiek kitaip. Bendrovė prieš ketverius metus surengė architektūrinį konkursą, kuriame laimėjo jauno architekto Lino Karmazos pasiūlymas.
Vis dėlto, verslo centro projektavimą nuspręsta patikėti danų architektų studijai „Arrow“, bendradarbiaujančiais su lietuviais specialistais.
„Green Hall 2“ bus bene vienintelis biurų pastatas Vilniuje, kurį žiemą šildymui, o vasarą – vėsinimui reikalinga energija visiškai aprūpins geoterminė sistema. Dvigubas fasadas neleis pastatui vasarą perkaisti, o žiemą neišleis šilumos iš vidaus“, – apie projektą pasakojo koncerno SBA viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.
Šiuo metu vyksta ir trečiojo „Green Hall 3“ verslo centro projektinių pasiūlymų derinimo darbai, būsimasis pastatas turėtų būti gerokai mažesnis – jo plotas sieks 2700 kv. metrus. Žalgirio gatvėje – du verslo centrai
Šnipiškėse, Žalgirio gatvėje šiuo metu pradėti statyti net du nauji verslo centrai. Vienas jų – bendrovės „Eika“ projektas, kuris statomas kartu su trijų korpusų daugiabučiais. Vystytojai nuomininkus taip pat vilioja modernias privalumais – vėsinimo sistema, dviračių saugyklomis, dušais, terasa ant stogo su poilsio ir pramogų zonomis.
Čia pat nuo jau nuo praėjusio pavasario statomas ir bendrovės „Hanner“ verslo centras „City“, kuris turėtų atitikti žaliųjų pastatų reikalavimus. Teigiama, jog būsimiems nuomininkams nereikės mokės šildymą, nes statinys naudos mažai energijos, dalis jos bus pagaminta pačiame pastate.
Du naujai statomi biurų pastatai šioje teritorijoje turėtų būti užbaigti šių metų gale.
Didžiulės statybos šalia japoniškojo sodo
Netoliese – Šnipiškių rajone jau pamažu kyla dar vienas biurų kompleksas „Park Town“. Didžiulis 22 tūkst. kv. metrų kompleksas turėtų išsiskirti A energetinės klasės sprendimais bei sinergija su gamta. Čia bus įrengtos dvi žaliosios terasos su mažosios architektūriniais elementais: didžioji 500 kv. m ploto terasa atvers vaizdus į planuojamą Vilniaus japoniškąjį sodą.
Verslo centro plėtotoja „MG Valda“ ketina įrengti ir konferencijų centrą, restoranus, kavines bei vaikų darželį, be to, žadama skirti daug dėmesio pastato tvarumui. Kompleksas turėtų būti užbaigtas 2017 – ųjų metų pabaigoje.
Lazdynams – net 40 mln. eurų investicijos
Kiek atokesnėje vietoje, Lazdynuose, būsimam verslo centrui atokesnėje sklypą jau ruošia bendrovė „Via Sportas“, priklausanti nekilnojamojo turto bendrovei „Helios Group“. Nors kompleksas dar tik baigiamas projektuoti, šioje vietoje jau išdygo du nedideli stikliniai statiniai, skirti reprezentacijai.
Didžiulis verslo centras kol kas dar neturi nei pavadinimo, nei nuomininkų. Bendrovė viliasi šio 55 tūkst. kv. metrų ploto bei 36 metrų aukščio statinių projektavimo darbus užbaigti vasaros viduryje ir iki Naujųjų metų gauti leidimą statyboms.
„Į verslo centro statybas planuojame investuoti 40 mln. eurų, tai nemenka suma, tad greičiausiai projektą vykdysime dviem etapais. Tikimės, kad statybos prasidės jau kitų metų pavasarį“, – pasakojo kalbėjo „Helios“ komunikacijos vadybininkas Nerijus Pudžiuvėlis.
Plečiasi ir Ozo parkas Ozo parke įsikūręs verslo centras „Technopolis“ taip pat plečiasi – prieš metus čia pradėtos naujo projekto „Delta“ statyboms, į kurias investuota 11 mln. eurų, šiemet planuojama skirti dar 24, 28 mln. eurų. Du naujai statomi daugiau nei 21 tūkst. kv. metrų administraciniai pastatai duris atvers šių metų pabaigoje.
„Technopolio“ biurų miestelyje esantys pastatai – „Alfa“, „Beta“, „Gama“ pirmieji Lietuvoje praėjusių pabaigoje gavo LEED Gold sertifikatą.
Žvėryne kuriamas ištisas verslo kvartalas
Brangiausio verslo centro statybas sostinėje pradės bendrovė „M.M.M. Projektai“, kurie už 100 mln. eurų didžiuliame 2 hektarų plote Žvėryne kuria ištisą verslo kvartalą. Čia turėtų išdygti keturi 60 tūkst. kv. metrų ploto pastatai, tiesa, pirmajame statybų etape vietoj griaunamos duonos kepyklos čia iškils vienas 11 tūkst. kv. metrų ploto statinys.
„Erdves taikysime prie čia dirbsiančių žmonių poreikių, juo labiau, kad ir pastatą projektavę danų studijos „Arrow“ ir lietuvių architektai koncepciją kūrė taip, kad pastatas būtų statomas žmonėms ir sienos taikomos prie jų, o ne atvirkščiai“, – kalbėjo bendrovės direktorė Natalija Monkevičienė.
Pastatas turės ne tik erdves mamoms, bet ir dviračių saugyklas bei dušus dviratininkams. Laikantis daniškų tradicijų suplanuota įrengti ir aplink sklypą išplėsti dviračių takus.
Architektai akcentuoja darbuotojų emocinį komfortą – šiame pastate vyraus vandens tematika, harmoniją kurs atviras baseinas, kuris žiemos metu bus paverčiamas į čiuožyklą. Planuojama, jog pirmieji nuomininkai į verslo centrą galės įsikelti kitų metų antrojoje pusėje.
Žvėryno rajone šį pavasarį pradėtos dar vienos verslo centro statybos. Čia planuojami verslo namai „Narbuto 5“ , kurie duris atvers kitų metų pabaigoje. Naują biurų pastatą sudarys šeši antžeminiai ir du požeminiai aukštai, kurie taip pat projektuojami pagal tvarių pastatų vertinimo sistemą BREEAM.
Statyboms bendrovė „E.L.L Nekilnojamas turtas“ skyrė daugiau nei 9 mln. eurų sumą, čia taip pat turėtų būti įrengtos ir papildomos erdvės darbuotojams.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius
„Naujai verslo projektai šiuo metu statomi trijuose miesto zonose – Konstitucijos prospekte, Ozo parke bei Viršuliškių rajone. Šiose vietose siūlomas ir naujai statomas būstas, tam kad būsimiems biurų darbuotojams nereikėtų naudotis viešuoju transportu ar automobiliais. Daugelis tarptautinių kompanijų taip pat atkreipia į tai dėmesį ir šalia esančiuose daugiabučiuose nuomoja butus.
Pastebime, jog šiuolaikinių verslo centrų funkcionalumą vis labiau diktuoja ne jų vystytojai, o užsakovai. Neretai projektai įgyvendinami pagal būsimų nuomininkų, dažniausiai tarptautinių kompanijų poreikius, kurios kuriasi energetiškai efektyviuose pastatuose, atliepiančiuose jų tarptautinę politiką.
Be to, biurai pamažu tampa ne tik darbo vietomis, juose įrengiami darželiai, viešosios bei poilsio erdvės. Keičiasi ir erdvių išplanavimas, bendrovės propaguoja laisvą judėjimą ir darbą kavinėse, lauke ar namuose.
Statydami naujus verslo centrus vystytojai suprojektuoja erdves dešimčiai ar penkiolikai metai, mąstydami apie tai, jog jei pasikeis patalpų nuomininkai, jie lengvai galės transformuoti biurų erdves.
Iš tiesų, didžiausia naujai statomų verslo centrų koncentracija yra miesto centre, jei visi projektai bus užbaigti po kelerių metų, visos šios gatvės taps paprasčiausiai nepravažiuojamos.
Apie tai šiuo metu kalbamės su miesto valdžia bei Aplinkos ministerija. Tikimės kartu surasti sprendimų, kurie padės sumažinti automobilių parkavimo skaičių, o vietoj to pasiūlyti darnius sprendimus, pavyzdžiui, „park and drive“ sistemą ar pavežėjimo galimybes.
Dėmesį į šias problemas atkreipia ir nuomininkai, dažnai jie pageidauja daugiau dviračių saugojimo, nei automobilių parkavimo vietų. Todėl vystytojai stengiasi savo projektuose įrengti ir automobilių ar elektromobilių nuomos bei dviračių nuomos paslaugų centrus.“
