Kaunietis Gintaras Paškevičius visą gyvenimą svajojo gyventi nestandartiniame name. Užauginęs vaikus, išsituokęs, vyras ryžosi avantiūrai.
Kauno rajone, Raudondvaryje, įsigijo sklypą, kuriame tyvuliavo pelkynas, ir pradėjo savo rankomis statyti namą.
Jis išsiskiria ne tik architektūra. Pats namo šeimininkas juokavo, jog tai – jo urvas. Įspūdingų formų pastatui, tarsi įkurtam urve, panaudotos įvairios nestandartinės medžiagos, kurias daugelis išmestų.
Ne tik namo projektas, bet ir ten įdiegtos technologijos – paties kauniečio sumanymai.
G.Paškevičius sakė, kad mielai savo patirtimi pasidalytų su nestandartiškai mąstančiais ir tokioje aplinkoje norinčiais gyventi žmonėmis.
Projektą kūrė taip pat pats
G.Paškevičius pasakojo, kad jaunystėje gyvendamas pas tėvus standartiniame daugiabučio name pradėjo svajoti apie nuosavą ir būtinai neįprastą būstą. Susituokęs savo šeimai pastatė pirmąjį namą Sargėnuose. Jis iškilo buvusiame pelkyne.
Vėliau vyras išsituokė ir ėmė planuoti, kaip ir kur pasistatyti kitą namą. Ieškodamas sklypo Raudondvaryje, atokioje vietoje, užtiko sklypą, kuriame buvo pelkė. Nuošali vieta ir drauge netoli esantis Kaunas vyrui patiko.
Taip pat dar prieš 6 metus kaunietis ėmė domėtis nestandartinių kupolinių konstrukcijų namų projektais. Prisižiūrėjęs daug pavyzdžių, susikūrė viziją, kaip turi atrodyti jo namas.
„Man patiko namai, kurių formos neprimena dėžučių, kur nėra kampų. Todėl sumaniau, kad gyvenamosioms patalpoms skirta namo dalis gali būti netaisyklingos sferos formos, o fasadas – arkinis“, – pasakojo kaunietis.
Vyras iš anksto suplanavo, kad pirmame aukšte bus svetainė, sujungta su virtuve, tualeto, vonios kambariai. Antrame neaklinai grindimis uždengtame aukšte – miegamasis.
Priminė raketų aikštelę
Sukūręs planą mintyse ir pasigaminęs kelis maketus, kaunietis ėmėsi statybų. Kadangi sklypo žemė buvo pelkėta, po ja teka požeminiai šaltiniai, gruntą teko gerokai sutvirtinti. Drenažo sistema buvo tiesiama žiemą, nes šaltis sudaro darbams palankias sąlygas.
Statybų aikštelė būsimam namui taip pat buvo kapitaliai sutvirtinta.
Namo pagrindui buvo naudojamas betonas, armatūros, gelžbetonio konstrukcijos, seni gelžbetoniniai elektros stulpai.
„Bičiulis juokavo, kad statybų vieta priminė raketų paleidimo aikštelę“, – sakė G.Paškevičius.
Panaudojo gamtos dovanas
Inžinieriaus išsilavinimą turintis ir statybų versle besisukantis vyras sumanė išnaudoti gamtos teikiamą energiją. Name įrengė kelias šildymo sistemas.
Sistemai „Vanduo – vanduo“ naudoja po žeme tekančių šaltinių vandenį. Vasarą šaltinių vanduo atvėsina namo grindis, žiemą jas pašildo.
Kita sistema „Oras – oras“, atsižvelgiant į metų laiką, namo patalpose padeda palaikyti šilumą arba vėsą.
Dar vienas įrenginys – paties sukonstruotas židinys. Jis veikia ne tik kaip ugniakuras. Juo galima šildyti ir grindis.
G.Paškevičius name pritaikė ir saulės architektūros principus. Dideli vitrininiai fasado langai atgręžti į pietų pusę. Žiemą, pavasarį ir rudenį per juos namo vidus prišyla. O balkonas su stogu vasarą aukštai pakilusios saulės spindulius užstoja, todėl name vėsu.
„Namo išlaikymas labai pigus – žiemą kainavo tik 25 eurus. Tiek pinigų sumokėjau už elektros energiją visoms sistemoms palaikyti“, – sakė išradingas kaunietis.
Ateityje jis ketina dar labiau išnaudoti ir saulės energiją.
Sienos – iš polisterolio
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad urvo sienos labai sunkios, betoninės. Tačiau iš tiesų jos sukonstruotos iš polisterolio plokščių, armatūros ir betono.
Viduje sienos padengtos nelygiu tinko sluoksniu.
„Darbininkai baiminosi, kad nesugebės lygiai nutinkuoti keistos konstrukcijos sienų. Juos teko raminti, kad to ir nenoriu. Nelygumai suteikia savitą atmosferą“, – pasakojo G.Paškevičius.
Namo stogas aptrauktas anksčiau naudota, cinkuota, gruntuota ir dažyta skarda. Todėl ant stogo šlaitų kaunietis drąsiai pasodino žolę. Dėl jos atrodo, kad namas tarsi išraustas kalne ir dar labiau primena urvą.
Pritaikė senus daiktus
Daugelis interjero detalių pagaminta taip pat iš niekam nereikalingų daiktų. „Man patinka suteikti daiktams naują gyvenimą“, – prisipažino vyras.
Name esančio židinio viršutinė dalis pagaminta iš senos satelitinės antenos, pats židinys – iš senų silikatinių plytų, grotas vyras rado metalo lauže. Konstrukcija buvo nudažyta, ir nė neįtartum, iš ko pagaminta.
Kolona, kuri laiko į antrą aukštą vedančius laiptus, pagaminta iš seno vamzdžio ir senų automobilių ratlankių, o paviršius dekoruotas keraminių plytelių klijais.
Vienas šaldytuvas taip pat pagamintas iš polisterolio ir jį šaldo prijungtas šaltinių vanduo.
Antrame aukšte esančią lovą, jos atlošą ir stalus bei komodą vyras sukonstravo iš senų medžio stelažų.
Garaže tilptų ir tankas
Ne mažiau įdomių dalykų yra lauke. Čia stovi neįprastos formos garažas, sukurtas iš lenktų karkasų ir skardos ir nudažytas maskuojamomis spalvomis. „Tai gali būti ir garažas tankui“, – juokavo namo šeimininkas.
Pirtis įrengta iš senų nukainotų dušo kabinų ir medinių stelažų. Lauke yra baseinas. Jam šeimininkas irgi naudoja nuolat cirkuliuojantį šaltinių vandenį.
O pasikepti mėsos galima ant „saulės keptuvės“ – dalies senos dušo kabinos, apklijuotos automobilių stiklams tamsinti skirta plėvele.
Vyras sakė, kad 95 procentus darbų statant namą ir kuriant interjerą atliko pats.
„Sykį bičiulis paklausė, kam man to reikia. Man tiesiog įdomu. Nors vieta nuošali, kartais smalsuoliai užsuka. Manęs tai neerzina“, – sakė G.Paškevičius.
