Bėda tai, kad šitas skaudulys – ne kokiame sostinės užkampyje, o pačiame centre. Nuo užgrobtos žemės iki Seimo rūmų – vos puskilometris.
Kad Neries pakrantė užgrobta, savivaldybė susizgribo tik pradėjusi projektuoti pėsčiųjų ir dviračių taką. Iki tol dėl akiplėšiško nusižengimo niekam galvos neskaudėjo, nors Žvėryno bendruomenė buvo daugybę kartų informavusi įvairias institucijas.
Tvorų nėra – tiktai tujos
Lukiškių aikštė. Maždaug tiek šiuo metu yra užgrobtos žemės Žvėryne. Pirmasis sklypas Birutės gatvėje, kuriame stūkso pilaitė, užėmęs 912 kvadratinių metrų valstybinės žemės. Antrojo ir trečiojo sklypo šeimininkai savavališkai apželdinę atitinkamai 1185 ir 1034 kvadratinius metrus.
Jau trečius metus vyksta akcija „Tvoros“, Aplinkos ministerija giriasi per šį laikotarpį jau nugriovusi 10 kilometrų neteisėtai pastatytų tvorų. Tai kas trukdo išlaisvinti Neries pakrantę ir ją atiduoti visiems vilniečiams ir miesto svečiams?
Pasirodo, šie žemgrobiai elgiasi gudriau. Jie valstybinės žemės plotus užsitvėrę ne tvoromis, o apsodinę tujomis ar gudobelių gyvatvorėmis. Kai kur tarp jų ir pralįsti gali, tad įspūdingų namų šeimininkai teisinasi, kad jie nėra grobėjai. O kiti akis išpūtę dėsto, kad tujos – ne jų.
Kaltės niekas neprisiėmė
Paklaustas, kuri institucija kalčiausia, kad daugiau nei dešimtmetį nesugebama atsikovoti valstybei priklausančios žemės, L.Kvedaravičius bedė pirštu į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT). Esą ji turėtų kontroliuoti, kaip naudojama valstybinė žemė. Vicemeras sakė tikįs, kad pasikeitus tarnybos vadovui, jo pavaldiniai bus principingesni.
Tuo tarpu M,Pakalnis nebuvo toks kategoriškas. Taip, NŽT turėjo kontroliuoti, bet jeigu užgrobtoje žemėje yra statinių, tai ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija privalėtų būti veiklesnė.
NŽT atstovė Inga Kaminskaitė kratėsi kaltinimų. Esą tarnyba šiuos žemės sklypus tikrino ir praėjusių metų gruodį, ir šių metų birželį. Esą specialistai atliko žemės naudojimo valstybinę kontrolę ir nustatė pažeidimus, ėmėsi priemonių dėl jų pašalinimo.
I.Kaminskaitė tikino, kad specialistai nesėdi sudėję rankų – kreipėsi į Vilniaus savivaldybės Miesto tvarkymo skyrių, nes tik savivaldybė gali iškirsti tujas, išrauti gyvatvores. O savivaldybei su dviejų sklypų savininkais teko ir į teisminius ginčus įsivelti. Tai kada Neries pakrantėje neliks tujų ir gyvatvorių?
M.Pakalnio atsakymas nenudžiugino: „Tikimės, kad kitais metais, kai bus tiesiamas takas, kliūčių jau nebebus.“ Vadinasi, dar daugiau nei pusmetį žemgrobiai galės karaliauti valstybinėje žemėje.
Priešinasi nuo 2005 metų
Savivaldybė, garsiai skelbianti, kad grąžina Nerį miestui, prieš kelis mėnesius pradėjo pėsčiųjų ir dviračių tako nuo Baltojo iki Vingio parko tiltų projektavimą.
Projektuotojai nė nenumanė, į kokią kebeknę įlips. Darbas sklandžiai vyko tol, kol buvo pasiektas Žvėrynas. Tik iš pradžių atrodė, kad nebus sunku iškirsti prie sklypų pasodintas ir spėjusias suaugti tujas. Pradėję žymėti medžius, kuriuos reikia iškirsti, specialistai ir susidūrė su pasipriešinimu. Jo nepavyksta įveikti jau nuo 2005-ųjų.
„Gėda stebėti Lietuvos valstybės bejėgiškumą, kai niekaip nesugebama apginti viešojo intereso ir sudaryti vilniečiams sąlygų laisvai naudotis Neries pakrante“, – piktinosi Žvėryno bendruomenės pirmininkė Danutė Jokubėnienė.
Dar 2005 metais penkių namų valdų Birutės gatvėje savininkai buvo įpareigoti nukelti tvoras ir atlaisvinti neteisėtai užimtą žemę.
Tuometė Vilniaus apskrities viršininko administracija po trejų metų šį reikalavimą pakartojo. Dviejų sklypų šeimininkai reikalavimui pakluso, tačiau trijų – ne.
