Šiauriausiame Švedijos kampelyje įsikūręs Kirunos miestas vėl linksniuojamas žiniose. Jį planuojama perkelti kiek daugiau nei trimis kilometrais toliau į rytus. Ko gero, pirmą kartą ši neįtikėtina istorija apie vietovę poliariniame rate nėra susijusi su klimato atšilimu.
Kodėl reikia perkraustyti miestą?
Kalbos apie Kirunos miesto perkraustymą sklandė jau kelerius metus. Miestas, kuriame gyvena daugiau nei 18 tūkst. žmonių, pastatytas ant kalno virš didžiulės geležies rūdos kasyklos. 1900 metais įkurta ir valstybei priklausančios kasybos bendrovės globojama Kiruna daugiau nei šimtmetį gyvavo kaip pramoninis miestas.
Paradoksalu, tačiau čia išsikerojęs geležies kasybos verslas vienu metu ir kenkia miestui, ir moka už jo iškraustymą. Vakarinėje Kirunos dalyje kasykla išsiplėtė gilyn į žemę, o geležies rūda kasama iš miesto pamatų taip kenkdama žemei, ant kurios stūkso.
Jei miestas nebus perkraustytas, didžioji jo dalis per ateinančius šimtą metų tiesiog susmegs į žemę dėl žemės deformacijos. Geležies rūdos kasybos bendrovė „Luossavaara-Kiirunavaara AB“ (LKAB) skyrė beveik 900 mln. eurų miesto gyventojams perkraustyti.
Kada Kiruna bus pekraustyta?
Planuojama, jog kraustynės bus vykdomos etapais, pirmasis jų jau prasidėjo. Miesto rotušę statanti LKAB pralaužė ledus 2014 metų rugsėjį, o pirmieji statybų darbai buvo pradėti praėjus metams.
Bendrovė kartu su Kirunos valdžia stengiasi kartu koordinuoti miesto kraustynes, nors peržiūrėjus neseniai Švedijos vyriausybės išleistą dokumentinį filmą susidaro įspūdis, jog Kirunos gyventojai apie planus nėra gerai informuoti.
LKAB atstovė Erika Lindblad paaiškino, jog daugelis gyventojų bus perkraustyti per kelerius metus. Ji pripažino, jog nors didžioji dalis kraustymosi detalių jau suplanuota, egzistuoja dar nemažai susitarimų, kuriuos reikia priimti. Skaičiuojama, jog šiuo metu iš miesto išsikraustė jau 400 šeimų.
Ar bus perkeltas visas miestas?
Kai kurie pastatai, tarp jų ir Kirunos bažnyčia, kuri 2001 metais švedų išrinkta gražiausiu šalies pastatu, atsidurs naujojo miesto centre. Čia bus perkeltas ir gyventojų mėgstamas laikrodžio bokštas.
Vis dėlto didžioji dalis pastatų bus nugriauti ir perstatyti naujajame mieste, kartu su jais dygs ir nauji gyvenamieji namai. Remiantis išleistu dokumentiniu filmu, LKAB įsigys senus gyventojų namus už juos sumokėdama 25 proc. didesnę nei rinkos kainą.
Miesto atkūrimo konkursą laimėjo švedų bendrovė „White Arkitekter“. Ji reklaminiame projekto klipe Kiruną prilygino tūkstantį pėdų turinčiam šimtakojui, kuris lėtais žingsniais persikels keletą kilometrų tolėliau į rytus.
Ar tai pirmosios miesto kraustynės istorijoje?
Kiruna nėra pirmasis miestas, kurį teko perkelti.
Žinomo dainininko Bobo Dylano gimtasis miestelis Hibingas JAV, Minesotos valstijoje, 1919–1921 metais buvo perkeltas trimis kilometrais piečiau. Kraustytis teko dėl panašių priežasčių – Hibingo miestelis atlaisvino vietą kasybos bendrovei, kuri tikėjosi atrasti geležies rūdos klodus, paslėptus po Hibingo pamatais.
Kiti miestai – Hilvilidžas Naujojo Hampšyro valstijoje ir Talangata Australijoje – buvo perkelti dėl naujų užtvankų statybų. Luisvilio priemiesčiui Kentukio valstijoje teko persikraustyti dėl šalia esančio oro uosto keliamo triukšmo. Taip pat kai kurie miestai svarsto pakeisti savo vietą dėl klimato kaitos.
Kiek laiko truks kraustynės? Miestą projektuojanti studija „White Arkitekter“ savo viziją apibūdino kaip šimtmečio planą. Kai buvo skelbiamas naujo miesto architektūros konkursas, reikalauta, kad dalyvaujančios studijos pateiktų 20 metų planą. Čia numatoma, jog didžioji perkėlimo dalis bus užbaigta iki 2033-iųjų.
Dienraščiui „The Guardian“ miesto plėtros departamento vadovė Eve Ekelund teigė, jog geležies rūdos ištekliai glūdi ir po naująja miesto vieta. Galima suprasti, jog miestą ateityje reikėtų perkelti dar kartą, nors apie tai ir nekalbama.
Parengta pagal „Nytimes.com“
