Pastatų automatika jau yra tapusi naujos statybos pastatų „privalu turėti“ (angl. must have). Ji kelia statinio vertę bei didina patrauklumą potencialiems nuomininkams. „O svarbiausia, kad pastatų automatika džiaugiasi darbuotojai“, – sako automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis.
Kone visi pastatai- su išmaniosiomis sitemomis
Pasak architektų dirbtuvių „A2SM“ architekto Viačeslavo Malenko, jei ankščiau automatinis apšvietimo ar vėdinimo valdymas atrodė pernelyg išmani ir per brangi investicija, tai dabar požiūris į pastatų automatiką, ypač dideliuose verslo kompleksuose, keičiasi ir be išmanių sistemų tiesiog nebeapsieinama.
„Projektuojame daug biurų ir matome, kaip viskas vystosi kartu su besikeičiančiais užsakovų, pačių darbuotojų poreikiais. Būtų sunku rasti bent vieną modernų A klasės pastatą, kuris neturėtų automatizuotai valdomų fasado žaliuzių arba ritininių užuolaidų, į bendras pastato valdymo sistemas integruoto vėdinimo.
Nors pradinė investicija į pastatų automatiką yra nemaža, ji greitai užsimiršta, o kasdienis resursų ir lėšų taupymas – lieka“, – aiškino V. Malenko.
Taip pat architektas pastebi, jog ankščiau projektuojant verslo centrus visas dėmesys buvo skiriamas techniniam projekto išpildymui, apeinant pastato ergonomiškumą ir darbuotojų poreikius. Dabar pastatų projektavimas prasideda būtent nuo poreikių išsiaiškinimo ir juos atitinkančios darbo aplinkos sukūrimo, išlaikant harmoniją tarp pastato vidinių procesų ir išorės.
„Pavyzdžiui, mūsų projektuotas 600 darbuotojų talpinantis „Danske Bank“ IT paslaugų centras (DIGTL) turi įdiegtą KNX valdymo sistemą. Ši visus pastate integruotus išmanius sprendimus – nuo į saulės šviesą reaguojančių žaliuzių ir judesiais valdomo apšvietimo iki išmanios posėdžių kambarių rezervavimo sistemos – leidžia apjungti į vieną visumą ir valdyti centruotai. Tokiuose pastatuose viskas veikia kaip žmogaus organizme“, – šypsojosi V. Malenko, pridurdamas, jog tokie pastatai atrodo moderniai, yra tvarūs bei ekonomiškesni.
Tarp KNX sistemos privalumų – galimybė bėgant laikui keisti, perdėlioti funkcijų paketą pagal pasikeitusių šeimininkų-nuomininkų poreikius. „Natūralu, kad daugelyje verslo centrų darbuotojų kaita vyksta nuolat, todėl diegiant sistemą sunku prognozuoti, kokius reikalavimus kels tie, kurie pastate dirbs po kelerių metų ar net kaip keisis tų pačių, nuolatinių, darbuotojų poreikiai.
KNX sistema nėra baigtinė ar uždara, todėl yra galimybė ją plėsti, papildyti naujomis funkcijomis arba atsisakyti esamų“, – aiškino R. Skurdenis.
Darbo aplinka taikosi prie dienotvarkės?
Andrius Kleiza, apšvietimo ir valdymo sistemų projektavimo įmonės THINK LIGHT „Šviesos studija“ vadovas, yra įsitikinęs, jog jei be nuotoliniu būdu valdomos multimedijos biuruose dar galima išsiversti, tai be išmanaus apšvietimo, ypač – atviro tipo įstaigose, kur darbuotojus skiria tik stalas ar nedidelė pertvara – niekaip.
Anot A. Kleizos, apšvietimas turėtų būti projektuojamas taip, kad kiekviena individuali darbo vieta turėtų atskirą šviesos šaltinį, tačiau būtų išlaikytas vientisumas su aplinka.
„Pastebimai daugėja įmonių, įsidiegusių arba pageidaujančių įsidiegti išmaniąsias apšvietimo sistemas: tai apsimoka ir yra komfortiška. Šviesos stiprumas valdomas automatiškai atsižvelgiant į natūralaus apšvietimo intensyvumą, o dirbtinė šviesa savaime įsijungia ir ima ryškėti tik nykstant natūraliai šviesai ir tik tose patalpose, kur dirba žmonės“, – išmanaus apšvietimo veikimo ypatumus atskleidė A. Kleiza.
Sąnaudos mažėja, darbuotojų produktyvumas – didėja
Pasak R. Skurdenio, siekiant padidinti darbuotojų produktyvumą, kai kuriuose šiuolaikiniuose biuruose netgi suprogramuojami skirtingi apšvietimo režimai.
„Darbo valandomis šviesa būna šiek tiek ryškesnė ir šaltesnė – kad žmogus būtų produktyvesnis, o per poilsio pertraukėlę apšvietimas tampa jaukesnis, švelnesnis – kad žmogus greičiau atsipalaiduotų ir pailsėtų“, – aiškino „Jung Vilnius“ vadovas.
Tyrimai rodo, kad pagerintos apšvietimo sąlygos darbovietėje sumažina darbuotojų galvos skausmo atvejų net 27 proc.,o natūralioje dienos šviesoje ar tokią imituojančioje šviesoje dirbantys žmonės naktį miega 46 min. ilgiau nei neturintys lango.
Ideali temperatūra darbo vietoje turėtų būti 21,6°C – jai pakilus vos 1 laipsniu darbo efektyvumas sumažėja 1-2 proc. Panašų poveikį turi ir vėdinimas – darbo našumas mažėja sulig padidėjusia anglies dvideginio koncentracija.
Pastebima, jog teigiamą aplinkos poveikį darbo našumui vis dažniau jaučia ir patys darbdaviai. Iš daugelio sostinės vietų matomas stiklinis „Green Hall“ pastatas yra vienas pirmųjų verslo centrų Lietuvoje, kur buvo pritaikyti išmanaus apšvietimo valdymo sprendimai.
„Investicijos į išmaniąsias apšvietimo, vėdinimo valdymo sistemas yra pakankamai didelės, tačiau ilgainiui jas atperka atsakingai naudojami energetiniai resursai: pastate įrengti judesio davikliai leidžia juos taupiai naudoti – jei patalpoje nėra žmonių, apšvietimas išsijungia automatiškai, o į saulę reaguojančios ir tarp dviejų stiklo fasadų įmontuotos automatinės žaliuzės leidžia efektyviau išnaudoti dienos šviesą, vasarą išlaikyti pastate vėsą, o žiemą – papildomai apšildyti.
Kai elektros energija naudojama tada, kai jos tikrai reikia, o ne „bet kada“ ar „visada“, tai, aišku, sumažina ir išlaidas“, – teigė verslo centrą valdančio koncerno SBA viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.
Pirmajame „Green Hall“ pastate dirba per 1000 žmonių, veikia tiek pat kompiuterių, todėl ne mažiau svarbu ir tai, kad išmaniosios sistemos leidžia „gyvai“ fiksuoti elektros energijos suvartojimą, matyti, kas ir kada sukelia energijos poreikio šuolius, išvengti eikvojimo. „Pasiekti ir visą laiką palaikyti darbui bei sveikatai optimalią aplinką be šiuolaikinių išmaniųjų technologijų būtų iš esmės neįmanoma“, – pridūrė E. Valentinavičius.
