Prieš kelis mėnesius pardavusi sklypą Pašilių kaime, prezidentė Dalia Grybauskaitė ketina įsigyti naują žemės sklypą Vilniaus pakraštyje, Bajoruose.
Įsigis 2017 metais
„Prezidentė atliko avansinį (10,5 tūkst. eurų) mokėjimą UAB „Apyvarta“ dėl ketinimo įsigyti sklypą „Bajorų parko“ projekte“, – rašoma prezidentės spaudos tarnybos BNS pirmadienį pateiktame atsakyme.
Galutinai įsigyti sklypą prezidentė numato atlikus būtinus infrastruktūros darbus, tai greičiausiai įvyks 2017 metais.
Prezidentės spaudos tarnyba pažymi, kad šalies vadovės pozicija nesikeičia – pabaigusi kadenciją ji neliks gyventi Turniškėse, o gyvenamosiomis patalpomis ir jų išlaikymu rūpinsis pati.
„Bajorų parko“ projektas įgyvendinamas trimis etapais, jų metu iš viso bus parduodama 60 namų valdos sklypų. Jų plotai siekia nuo maždaug 10 iki daugiau nei 18 arų.
Šių metų pavasarį prezidentė buvo įsigijusi Pašilių kaime esantį 16 arų žemės sklypą už 50 tūkst. eurų, tačiau pardavė jį už tą pačią kainą, už kurią ir nusipirko.
Naujas turtas – brangesnis
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovo Audriaus Šapokos teigimu, sklypų kaina projekte „Bajorų parkas“ svyruoja nuo 4,5 tūkst. iki 6,5 tūkst. eurų už arą. Kainų skirtumai gali priklausyti nuo inžinerinės infrastruktūros, sklypo vietos kvartale bei privažiavimo.
Vasario mėnesį D.Grybauskaitės įsigyto sklypo kaina už arą siekė šiek tiek daugiau nei 3000 eurų. Planuojamas prezidentės pirkinys galėtų kainuoti nuo 51 tūkst. iki 85 tūkst. eurų.
Bendrovė „Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius teigė, jog šio projekto kaimynystėje 10-15 arų namų valdos sklypai su komunikacijomis bei neasfaltuotu privažiavimu kainuoja apie 2-2,4 tūkst. eurų už arą. Jei būtų asfaltuotas privažiavimas, kaina galėtų siekti apie 3 tūkst. eurų už arą.
„Tiek Pašilių kaimas, tiek šis projektas Bajoruose yra gana panašūs. Tiesa, pirma prezidentės nužiūrėta vieta namo statyboms buvo kiek toliau nuo miesto centro, tuo tarpu Bajorai pirkėjų vertinami dėl gero susisiekimo ne tik su miesto centru, bet ir su socialiniais traukos taškais, pavyzdžiui, prekybos centrais, gydymo įstaigomis“, – teigė A.Šapoka.
Pasak „Ober-Haus“ atstovo, Bajoruose plėtojama nemažai kitų individualių namų projektų. Ši vieta turi pakankamai potencialo plėstis ne tik išorėje, bet ir viduje.
„Nemanau, kad dėl vieno žinomo žmogaus kiti pirkėjai bus linkę mokėti daugiau, be to, toks įsigijimas nėra prielaida kainoms kilti. D.Grybauskaitės sklypas turėtų padidinti projekto žinomumą, bet ne jo kainas“, – pridėjo A.Šapoka.
Projektą plėtojančios bendrovės „Apyvarta“ atstovo Ričardo Kasparavičiaus teigimu, 20 hektarų teritorijoje išpirkta maždaug 20 procentų sklypų, kuriuose galima statyti ir vienbučius, ir dvibučius namus.
Kol kas plėtotojai nesiūlo namų statybos, tačiau svarsto ateityje klientams pasiūlyti ir sklypą, ir namo projektą. Teritorija bendrovei priklauso jau keletą metų, pirmas sklypas čia buvo įsigytas 2014 metais.
„Didžiuojamės, kad prezidentė išsirinko mus, tai iš tiesų labai graži vieta, šalia miško. Vis dėlto neplanuojame kvartalo aptverti, kiekvienas savininkas galės atskirai apsitverti tik savo namų valdą“, – kalbėjo R.Kasparavičius.
Šiuo metu teritorijoje vyksta laikinųjų kelių tiesimas, netrukus „Eso“ planuoja įvesti dujas. Visos komunikacijos teritorijoje bus įdiegtos iki kitų metų pavasario.
Buvęs pirkinys draudė statybą
Dienraštis „Lietuvos rytas“ gegužės pradžioje rašė, kad tame sklype namo statyba gali būti draudžiama, nes sklypas patenka į žvyro telkinio parengtinai išžvalgytų išteklių plotą, esantį tiesiogiai prie detaliai išžvalgytų išteklių ploto.
Vyriausybės nutarimas numato, kad tokiuose telkiniuose, kurių ištekliai jau patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose draudžiama statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius ir įrenginius, taip pat kasti naudingąsias iškasenas, išskyrus savo reikmėms.
Žemės sklypus Pašiliuose pardavinėjusios bendrovės „Forteka“ direktorė Lina Kirkliauskaitė pripažino, jog buvo nustatyta, kad toje teritorijoje yra naudingų iškasenų, tačiau aiškino, jog nebuvo jokių teisinių sprendimų, numatančių, kad toje vietoje bus karjeras ar kad ten negalima formuoti žemės sklypų.
Be to, anot bendrovės vadovės, sklypai buvo suformuoti dar 2006 metais ir nepatenka į galbūt neteisėtai ketinamo steigti 16,5 hektaro karjero teritoriją.
