- Pastaruoju metu vis išgirstame apie gaisrus dangoraižiuose, kuriuose ugnies plitimo greitis ir liepsnų aukštis toks didelis, kad ugniagesiams dažniausiai tenka evakuoti žmones, o po to ramiai stebėti gaisrą?
– Teisingai. Gaisrai aukštuminiuose visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatuose kyla vis dažniau. Rekordiškai daug jų įvyko pernai. Dažnai minimi gaisrai Dubajuje – degė „Torch“ gyvenamasis dangoraižis ir „Address Hotel“, taip pat kilo gaisrai Grozne (Čečėnija), Baku (Azerbaidžanas), kur degant fasadui liepsnos išplito į butus ir žuvo daugiau nei 20 žmonių. Tai gaisrai, apie kuriuos nenoriai kalbama, apie juos mažai informacijos rasite ir spaudoje.
Šių metų birželio mėnesį Londone įvykusioje gaisrinės saugos parodoje-konferencijoje „Firex Tall Buildings“ buvo iškeltas klausimas, ar galima užgesinti aukštuminio pastato fasadu plintantį gaisrą. Atsakymai beveik vienbalsiai nuvilnijo: „Tai neįmanoma.“ Visų iškiliausių Europos ir JAV gaisrinės saugos ekspertų nuomone, toks gaisras negali būti numalšintas, kol neišdegs visos degios statinio apdailos medžiagos.
Kodėl apie gaisrus Dubajuje gausiai rašo spauda? Nes degusiuose namuose „Torch“, „Address Hotel“, „Sulafa Tower“ ir „Ajman‘e“ nebuvo aukų. Vienintelė auka buvo per gaisrą išgelbėtas žmogus, kuris ligoninėje mirė ištiktas insulto. Tačiau ši auka nepriskiriama prie gaisro, nes žmogus mirė ligoninėje. Žmogus, miręs ligoninėje, jau nebe gaisro auka – tokios statistikos laikosi visos didžiosios šalys.
- Nėra kaip apsiginti nuo gaisro XXI amžiuje?! Negi tai neįmanoma šiuolaikiniuose metropoliuose?
– Pavasarį konferencijoje Lunde (Švedija) susirinkę gaisrinės saugos specialistai ir mokslininkai aktyviai diskutavo, ar nevertėtų Europoje pasirinkti vienodo vardiklio, kuris nustatytų taisykles fasadų bandymams. Jis turėtų sujungti gaisro židinio poziciją tiek iš išorės, tiek iš vidaus ir tai negali būti mažo masto gaisras, o toks, kuris imituotų realaus gaisro plitimo greitį ir scenarijų. Vadinasi, artimiausiu metu teks gerokai didinti bandinius, kad galėtume pamatyti realius ugnies poveikio rezultatus.
- Ar tiesa, kad fasaduose nelikus degių medžiagų gyventume saugiau?
– Žinoma, tačiau tam kelią stoja realijos – rinkos dėsniai. Žmonių noras sutaupyti yra normalus, o degių ir tuo pat metu pigesnių fasado detalių naudojimas statybose įprastas. Be to, negalima teigti, kad fasadai susideda vien iš degių medžiagų, jos dažnai poruojamos kartu su nedegiomis.
- Ką siūlote? Kokius sprendimus kuriate, kad apribotume gaisrus aukštuminiuose pastatuose?
– Pirmiausia tai nedegių (A ir A degumo klasės) medžiagų įdėtiniai barjerai (nedegių medžiagų juostos, pvz., virš langų).
Viena iš pagrindinių kovos su ugnimi fasaduose priemonių yra nedegių A klasės statybos medžiagų naudojimas virš lango. Yra įrodyta, kad virš lango esantis 300 mm aukščio barjeras stabdo ugnies plitimą ir sulėtina jį daugiau nei dukart. Rodos, tai nedidelis intarpas degaus fasado dalyje, tačiau tai yra milžiniška pagalba ugniagesiams malšinant sunkiai prieinamus dėl didelio pastato aukščio gaisrus. Liepsnos pristabdomos, o tai leidžia saugiau evakuoti žmones ir greičiau užgesinti gaisrą.
Ne vienų bandymų metu buvo įrodyta, kad architektūros elementai, į išorę išsikišančios nedegios konstrukcijos dar sustiprina gaisro plitimo greitį. Lenkijos gaisrinės saugos projektavimo taisyklėse minima, kad turi būti išlaikomas tam tikras vertikalus atstumas tarp langų, tačiau jo galima nepaisyti, jei 500 mm į išorę išsikiša nedegi ugniai konstrukcija.
Pasinaudojęs mokslininkų tyrimais ir savo patirtimi ėmiausi eksperimento. Įrodžiau, kad šiuolaikinio pastato fasade galima įrengti automatines priešgaisrinės E30 atsparumo ugniai užuolaidas, kurios išsiskleidžia kilus gaisrui ir nedarkydamos architektūrinės statinio darnos, sėkmingai riboja gaisro plitimą, atitraukdamos ugnies liepsnas nuo aukščiau gaisro židinio esančio fasado elementų. Tokią užuolaidą pavadinau „Fogo Facade Fire Curtain“ arba FFFC. Šiuo metu baigiamas jos sertifikavimo ir patentavimo procesas. Bandymai parodė jog panaudojus automatiškai išsiskleidžiančią horizontalią E30 užuolaidą aukščiau gaisro židinio vyrauja 80 – 120 0C laipsnių temperatūra kurios netgi neužtenka, kad sutrūkinėtų specialiai aukštuminiams pastatams gaminamas lango stiklo paketas.
Eksperimentas įrodė jog liepsnų atitraukimas yra efektyvesnis nei jų bandymas pažaboti naudojant įdėtinius nedegių medžiagų barjerus. Kiekviena minutė tokiais atvejais yra aukso vertės. Šiuo atveju gauname jų ne mažiau nei 30.
- Vis gi balanso tarp degių/nedegių medžiagų naudojimo fasaduose dar nėra pasiekta nei Lietuvoje, nei Europoje?
– Dažnai gyvenime ieškoma balanso. Negalima uždrausti žmonėms rinktis pigesnių (degesnių) medžiagų montuojamiems ar renovuojamiems fasadams. Rinka viską stato į savas vagas, su kuriomis dažnai nepakovosi. Todėl mūsų gaisrinės saugos prioritetas atrasti apsaugines sistemas kurios padėtų Lietuvos ir pasaulio gyventojams gyventi saugiau bet kokio tipo pastate. Mane visada žavėjo šis darbas, visada jaučiau, kad jis prasmingas, na o rinkos dėsniai ir iššūkiai jį daro dar labiau pilną iššūkių.
Nesenai vieno draugo automobilis sudegė požeminiame garaže dėl elektros instaliacijos broko. Automatinė gesinimo sistema suveikė, bet ne iki galo. Sprogus sprinklerio ampulei vanduo deja nepasirodė. Pasirodo, gesinimo stotyje buvo užsukta pagrindinė vandens tiekimo sklendė. Galima būtų kaltinti bendrovę, kartą į metus prižiūrinčią gesinimo sistemą, tačiau šiuo atveju reikėtų patikrinti ir namo administruojančio asmens atsakomybę, kadangi įėjimas į tokio tipo patalpą turėtų būti ypač ribojamas, jau nekalbant apie pagrindinės vandens sklendės uždarymą. Tik dėl atsitiktinumo, o gal dėl tinkamai įdiegtų pasyviųjų gaisrinės saugos sistemų (priešgaisrinis angų sandarinimas) ugnis neišplito į naktį miegančio daugiabučio gyvenamąsias patalpas.
Tai kurgi yra ta riba tarp tinkamo apsauginių sistemų ir tinkamų statybos produktų parinkimo ir rinkos dėsnių? Daug kas mėgsta sakyti – pas mane gaisro nebus. Aš visada pasiklausiu: įsitikinę?
- Kodėl taip dažnai slepiama informacija apie gaisrus?
– 2015 gegužės mėn įvykęs gaisras Baku, Azerbaidžane, prieš pat Europos jaunimo sporto žaidynes nusinešė 15 žmonių gyvybes, 60 buvo sužeista arba apsinuodiję nuo toksiško dūmų poveikio.
Konferencijose apie fasadų gaisrus mėgstama kalbėti apie laimingai pasibaigusius dangoraižių gaisrus Dubajuje arba Australijoje. Šiuose gaisruose nebūta fatališkų aukų, labiau analizuojamos evakuacijos ir gesinimo problemos nei prevencinės – t.y. ko reikėtų imtis, kad gaisrai nepasikarotų. Vienas jų – pakeisti degias fasado plokštes naujomis, mažiau degiomis. Su tokiu reikalavimu nesutinka investuotojai, nes statant pastatą tokių sugriežtintų reikalavimų nebuvo, o jų vykdymas padidintų investicijas ne vienu ir ne dviem milijonais eurų.
Jungtiniuose Arabų Emiratuose statybos vyksta labai sparčiai, dažnai vystytojai užmerkia akis prieš statybos produktų kokybę. Per kiek daugiau nei vienerius metus ten įvyko keturi skambų rezonansą sukėlę dangoraižio fasado gaisrai. Žmonės atvirai nerimauja ar jų gyvenamas daugiabutis netaps sekančia smilkstančia degtukų dėžute.
Kodėl stengiamasi nutylėti Baku gaisrą? Skuboti, į ateitį nepamatuoti sprendimai gali atnešti skaudžių padarinių. Kažkieno sprendimas leisti fasadus padailinti akiai gražiomis, bet degiomis medžiagomis kainavo daug gyvybių.
Prieš prasidedant jaunimo žaidynėms sovietiniai daugiabučiai buvo gražinami fasadinėmis plokštėmis su poliuretaniniais užpildais. Oficialiai toks gražinimas buvo atliktas iki 200 daugiabučių, neoficialiai beveik 500. Gaisras per nepilnas dešimt minučių pasiekė aukščiausius aukštus ir pamažu pradėjo skverbtis į butus. Gaisro gesinimui buvo sutelktos kone visos Baku priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos, ugnies slopinimui buvo pasitelktas netgi sraigtasparnis, tačiau naudos tai nedavė – pastatė sudegė pilnai.
-Tobulas pasirinkimas. Ar jis egzistuoja?
Degumo atžvilgiu patikimiausia medžiaga, manau yra mineralinė vata, tačiau ekonomine prasme investuotojai ir statybininkai norėtų rinktis pigesnę medžiagą. Matau kompromisą kur šias medžiagas galima būtų naudoti drauge, kaip šiltinimo sistemą. Abi šios medžiagos turi savų pliusų ir minusų: viena ypač aukštose temperatūrose kartais per daug akumuliuoja šilumą, antroji vėlgi nesudaro ugniai barjero ir gali padėti jai plisti, šalia esant degioms medžiagoms. Viena brangesnė, kita pigesnė.
Vienas svarbiausių elementų šiuo atžvilgiu yra komunikacija tarp projektuotojo ir užsakovo. Jei gaisrinės saugos reikalavimai tam tikrais atvejais nenumato itin aukštų reikalavimų fasadui, nesiūlau susigundyti pačiu pigiausiu variantu.
Būkime atidūs, domikėmis šiuolaikinėmis naujovėmis, bendraukime su specialistais ir dėkime pastangas patys kad gyventume saugiau, nes niekas kitas už mus to nepadarys.
