Nepavyko įregistruoti statinio
Ši istorija prasidėjo dėl daugeliui senos statybos gyventojų atpažįstamos problemos – automobilių parkavimo. Dar 2010 metais S.Stanevičiaus gatvėje įsikūrę žmonės nusprendė pasekti gretimo daugiabučio pavyzdžiu ir patys įsirengti automobilių stovėjimo aikštelę. Anuomet tai bendrijos nariams kainavo daugiau nei 4600 eurų.
Ko gero, 21 automobiliui skirta aikštelė niekam nebūtų kliudžiusi, jei statybų inspekcijos nebūtų pasiekęs kaimynės skundas, juk vis dėlto – tai savavališkas statinys.
„Pripažįstame, jog aikštelė buvo pastatyta be leidimų, tačiau, kai inspekcija surašė savavališkos statybos aktą ir kreipėsi į teismą, mes skubos tvarka kreipėmės į savivaldybę, kad ji suprojektuotų čia esantį valstybinės žemės sklypą ir jį mums išnuomotų.
Aikštelė buvo projektuota, statybą leidžiantis dokumentas – gautas, teismas žadėjo skelbti galutinį sprendimą ją įteisinti, tačiau inspekcija surado naujų duomenų, kodėl statyba čia nėra galima“, – pasakojo R.Vitkauskas.
Paaiškėjo, jog ši vieta patenka į elektros tinklų apsaugos zoną – giliai po žeme nutiestos elektros ryšio linijos čia įrengtiems apšvietimo stulpams. „Inspekcija dvejus metus reikalavo, kad įteisintume aikštelę, tačiau paskutinę minutę paaiškėjo, jog jos čia apskritai negali būti. Nejau tai ne absurdas?“ – piktinosi pašnekovas.
VTSPI atstovės Vidos Aliukonienės teigimu, nors savivaldybės administracijos atstovai nesurado jokių rašytinio projekto pritarimo pažeidimų , gavus dar vieną skundą, nuspręsta tikrinti dokumento teisėtumą pakartotinai. Tuomet ir paaiškėjo, jog savivaldybės administracija leidimą išdavė neteisėtai – pažeisdama ryšių linijų ir požeminių elektros linijų zonų reikalavimus. Kitos aikštelės negriaus?
Inspekcijai suradus naujų duomenų, teisminiai ginčai toli gražu nesibaigė. Gyventojai nusprendė kreiptis į bendrovę „Lesto“ (dabar „Eso“). Jos atstovai pareiškė, jog giliai po žeme nutiesti elektros kabeliai yra apsaugoti, tad automobiliai jiems neturėtų kelti jokios grėsmės.
Vilniaus apylinkės teismas nusprendė, jog aikštelė grėsmės nekelia, tačiau inspekcija kreipėsi į apygardos teismą, o šis, remdamasis Vyriausybės nutarimu dėl elektros apsaugos zonų, į situaciją pažvelgė griežčiau ir nustatė, kad čia aikštelės būti negali, tai patvirtino ir Aukščiausias teismas.
„Absurdiškiausia šios istorijos dalis yra ta, jog išardžius aikštelę, elektros apsaugos zonoje ir toliau stovės automobiliai, nes į mūsų išsinuomotą sklypą patenka maždaug dešimt metrų gretimo namo aikštelės.
Pranešėme tai ir inspekcijai, tačiau ji į teismą nesikreipė, mat kitas daugiabutis neturi bendrijos, tad nėra ir atsakingo asmens, kurį būtų galima paduoti į teismą. Tai kažkoks pasityčiojimas – juk ir išardžius mūsų statinį, grėsmė pažeisti elektros laidus išliks, nes gretima aikštelė liks, kaip buvusi“, – kalbėjo R.Vitkauskas.
Laukia galutinio sprendimo
Kaimynų teigimu, senoji aikštelė valstybinėje žemėje buvo pastatyta dar prieš 20 metų, čia nėra nei suformuoto sklypo, nei aiškaus statytojo, todėl inspekcija gautą informaciją perdavė Nacionalinei žemės tarnybai.
Paskutinis teismo sprendimas įsigaliojo vasario mėnesį, gyventojai dar kartą kreipėsi į teismą dėl bylos atnaujinimo, tačiau vilčių iš naujo spręsti ginčą mažai. Kol kas bendrija neįvykdė teismo sprendimo, tad inspekcija kreipėsi į antstolį, prašydama leisti jai nugriauti statinį gyventojų lėšomis.
Pasak bendrovės „Eso“ atstovo Martyno Burbos, automobilių aikštelės elektros apsaugos zonose nėra taip dažnai pasitaikantis reiškinys, dažniausiai tai – tvoros, aptvarai, pavėsinės, malkinės, šiltnamiai, garažai. Populiariausias nelegalus statinys tokiose zonose – metalinės tvoros. Tokių bendrovės inžinieriai aptiko daugiau nei 2,7 tūkstančius.
