Tai nustato teritorijų planavimo įstatymas, kurio tikslas – užtikrinti darnią teritorijų plėtrą. Ir nors atrodo, kad tai yra didelis suvaržymas, įstatymo esmė yra užtikrinti gerovę valstybės gyventojams – neracionalus ir chaotiškas teritorijų vystymas gali pakenkti gyvenimo kokybei, kraštovaizdžio saugojimui, aplinkos darnai, gamtos ir kultūros paveldo objektams bei biologinei įvairovei.
Taigi, ko imtis, kad sau priklausančioje žemėje galėtumėte legaliai, nepažeisdami įstatymų įgyvendinti savo planus?
Pasak bendrovės „Geometra“ specialustų, žemės sklypo savininkas (projekto rengimo iniciatorius) turi kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos vadovą (kai žemės sklypas yra kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba į savivaldybės administracijos direktorių (kai žemės sklypas yra miestų ir miestelių teritorijose) dėl sprendimo pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – projektas).
Prašymas gali būti pateikiamas per elektroninę sistemą (ŽPDRIS – Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje) arba užpildant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės numatytą prašymo formą.
Pateiktame prašyme turi būti nurodyti projekto rengimo tikslai (suformuoti žemės sklypą, padalinti, atidalinti, sujungti greta esančius žemės sklypus, prijungti įsiterpusią laisvą valstybinę žemę, pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį ar būdą, nustatyti ar panaikinti žemės servitutus, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis).
Prie prašymo reikia pridėti žemės sklypo plano kopiją, statinių išdėstymo planą, pastatų teisinę registraciją, žemės sklypo Nekilnojamo turto registro išrašą ir kitus aktualius dokumentus (įgaliojimai, pasiūlymo schema, sutikimai ir t.t).
Pažymėtina, kad jeigu pertvarkomas žemės sklypas priklauso keliems bendrasavininkams, prašymą pateikti gali vienas iš savininkų. Tik parengtą projektą turi suderinti visi žemės sklypo bendrasavininkai.
Organizatorius gavęs jūsų prašymą inicijuoti Projekto rengimą jį išnagrinėja per 10 darbų dienų ir priima sprendimą pradėti rengti projektą. Projekto organizatorius atsižvelgdamas į projekto rengimo tikslus kreipiasi dėl planavimo sąlygų išdavimo.
Reikalavimai per ŽPDRIS turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti gavimo dienos. Iniciatoriai pagal Projekto tikslus ir reikalavimus sudaro rašytinę projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartį su projekto rengėju.
Tolimesnius darbus ŽPDRIS sistemoje vykdo projekto rengėjas. Parengtas projektas yra suderinamas su žemės sklypo savininkais ir patalpinamas ŽPDRIS sistemoje. Tolimesni darbai sistemoje vyksta sekančia tvarka:
Projekto derinimas su organizatoriumi (trunka iki 20 d.d.);
Projekto viešas svarstymas (10 d.d.);
Projekto derinimas (5 d.d.);
Projekto tikrinimas (10 d.d.);
Projekto tvirtinimas (5 d.d).
Projekto įgyvendinimas baigiasi žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimu. Suprojektuoti ar pertvarkyti žemės sklypai yra paženklinami vietovėje ir parengiamos žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos.
Parengtas kadastrinių matavimų bylas reikia suderinti su VĮ Registrų centras ir Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Prieš pateikiant registruoti pertvarkytus žemės sklypus Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos turi parašyti įsakymą dėl kadastro duomenų patvirtinimo.
Užregistravus žemės sklypus Registrų centre – jūsų tikslas įgyvendintas.
Atrodo nelengva? Tiesiog susikaupkite ir po vieną žingsnelį kantriai eikite savo svajonės ar plano įgyvendinimo link. Nustebsite supratę, kad visa tai sudėtingai atrodė tik kol nebuvote pradėję daryti.
