„Ar tai yra paveldo objektas, ar ne, turi spręsti paveldo specialistai, bet turbūt plika akimi matome, kad tai yra sovietiniu laiku statytas pastatas. Jeigu mes juos visus saugosime kaip paveldo objektus, gyvensime kažkokiame laužyne arba lūšnyne, nes tie pastatai griūva.
Turime vadovautis sveiku protu. Kad ir kokia būtų kieno nors nostalgija, turime žiūrėti į priekį, o ne tik į praeitį. Žvelgdami į praeitį turime tvarkingai susidėlioti savo istorinius momentus, išreikštus per kultūros paveldą, kad galėtume palikti ateities kartoms.
Manau, kad šis pastatas tikrai nėra tas objektas“, – trečiadienį interviu Žinių radijui teigė L.Graužinienė.
Anot jos, tokios situacijos gali padaryti neigiamą įtaką Lietuvai bandant pritraukti naujų užsienio investuotojų.
„Tai veikia neigiamai. Tai parodo, kad neveikia visa sistema ir kažkurios grandys nesusiderina tarpusavyje, nes užsienio investuotojas galbūt nežino mūsų vidinio stumdymosi tarp institucijų.
Be abejo, kad Lietuva atrodo keistai kaip valstybė. Vyriausybiniu lygmeniu turėtų būti didesnė koordinacija“, – kalbėjo Seimo vadovė.
Buvusį Kelių policijos pastatą beveik už 2,5 mln. eurų įsigijusi „Lidl Lietuva“ kreipėsi į prezidentę su skundu, kad užsienio kapitalo įmonei taikomi dvejopi standartai. Dėl to bendrovė ketina reikalauti iš valstybės atlyginti žalą.
Buvusį Lietuvos kelių policijos tarnybos pastatą sostinės Giraitės gatvėje iš Turto banko už 2,46 mln. eurų „Lidl Lietuva“ įsigijo praėjusių metų rudenį. Įmonė patvirtino, kad buvusį Kelių policijos pastatą norima griauti.
Teisme „Lidl Lietuva“ siekia, kad būtų panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos balandį priimtas sprendimas atsisakyti išduoti rašytinį pritarimą pastatų Giraitės gatvėje griovimo projektui, taip pat Kultūros paveldo departamento išvada, o savivaldybė būtų įpareigota pritarti projektui.
Pastato Giraitės gatvėje griovimui priešinasi architektų bendruomenė. Šių metų kovą Architektų sąjungos pirmininkas Marius Šaliamoras kreipėsi į sostinės savivaldybę, bendrovę „Lidl Lietuva“, Kultūros ir Aplinkos ministerijas tvirtindamas, kad „buvęs Vilniaus miesto kelių policijos pastatas priskiriamas prie geriausių architektų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos ir Vyriausybės meno premijos laureatų Gyčio Ramunio ir Kęstučio Pempės darbų“.
Anot M.Šaliamoro, objektas 1986 metais SSRS architektų sąjungos įvertintas kaip geriausias projektas, o tai esą rodo jo aukštą architektūrinę ir meninę vertę, reikšmingumą Lietuvos architektūros raidai.
