„Ar tai yra paveldo objektas, ar ne, turi spręsti paveldo
specialistai, bet turbūt plika akimi matome, kad tai yra sovietiniu
laiku statytas pastatas. Jeigu mes juos visus saugosime kaip paveldo
objektus, gyvensime kažkokiame laužyne arba lūšnyne, nes
tie pastatai griūva.
Turime vadovautis sveiku protu. Kad ir kokia būtų
kieno nors nostalgija, turime žiūrėti į priekį, o ne tik į praeitį.
Žvelgdami į praeitį turime tvarkingai susidėlioti savo istorinius momentus,
išreikštus per kultūros paveldą, kad galėtume palikti ateities
kartoms.
Manau, kad šis pastatas tikrai nėra tas objektas“, –
trečiadienį interviu Žinių radijui teigė L.Graužinienė.
Anot jos, tokios situacijos gali padaryti neigiamą įtaką
Lietuvai bandant pritraukti naujų užsienio investuotojų.
„Tai veikia neigiamai. Tai parodo, kad neveikia visa sistema ir
kažkurios grandys nesusiderina tarpusavyje, nes užsienio
investuotojas galbūt nežino mūsų vidinio stumdymosi tarp
institucijų.
Be abejo, kad Lietuva atrodo keistai kaip valstybė.
Vyriausybiniu lygmeniu turėtų būti didesnė koordinacija“, –
kalbėjo Seimo vadovė.
Buvusį Kelių policijos pastatą beveik už 2,5 mln. eurų
įsigijusi „Lidl Lietuva“ kreipėsi į prezidentę su skundu, kad
užsienio kapitalo įmonei taikomi dvejopi standartai. Dėl to
bendrovė ketina reikalauti iš valstybės atlyginti žalą.
Buvusį Lietuvos kelių policijos tarnybos pastatą sostinės
Giraitės gatvėje iš Turto banko už 2,46 mln. eurų „Lidl
Lietuva“ įsigijo praėjusių metų rudenį. Įmonė patvirtino, kad
buvusį Kelių policijos pastatą norima griauti.
Teisme „Lidl Lietuva“ siekia, kad būtų panaikintas Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos balandį priimtas sprendimas
atsisakyti išduoti rašytinį pritarimą pastatų Giraitės gatvėje
griovimo projektui, taip pat Kultūros paveldo departamento išvada, o
savivaldybė būtų įpareigota pritarti projektui.
Pastato Giraitės gatvėje griovimui priešinasi architektų
bendruomenė. Šių metų kovą Architektų sąjungos pirmininkas
Marius Šaliamoras kreipėsi į sostinės savivaldybę, bendrovę
„Lidl Lietuva“, Kultūros ir Aplinkos ministerijas tvirtindamas,
kad „buvęs Vilniaus miesto kelių policijos pastatas priskiriamas
prie geriausių architektų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno
premijos ir Vyriausybės meno premijos laureatų Gyčio Ramunio ir
Kęstučio Pempės darbų“.
Anot M.Šaliamoro, objektas 1986 metais
SSRS architektų sąjungos įvertintas kaip geriausias projektas, o
tai esą rodo jo aukštą architektūrinę ir meninę vertę,
reikšmingumą Lietuvos architektūros raidai.