„Skirtumas tarp paprasto ir žaliojo pastato – lyg tarp dvidešimties metų senumo mašinos ir naujausio, automatiškai valdomo sportinio automobilio. Abu jie atlieka tą pačią funkciją, bet komfortas nepalyginamas“, – sako E. Savickis.
Socialinė nauda atsispindi finansų lentelėse
LŽPT direktorius sako, kad žalieji pastatai išsiskiria dėl dviejų pagrindinių naudų – finansinės ir socialinės.
„Akivaizdu, jog biure, kuriame šviesu, šilta, daug deguonies, žmonės jaučiasi žvalūs ir energingi, todėl didėja jų produktyvumas, kas daro tiesioginę įtaką įmonės finansiniams rezultatams. Pasaulinės žaliųjų pastatų tarybos ataskaitoje teigiama, kad žaliuosiuose pastatuose darbuotojų produktyvumas yra 7 procentais didesnis, o sergamumas – 8 proc. mažesnis nei įprastuose. Tai reiškia, kad žmonės įprastuose pastatuose dirba 8 proc. mažiau laiko ir sukuria 7 proc. mažiau vertės“, – dėsto E. Savickis.
Be to, gera darbo aplinka tampa svarbiu įrankiu pritraukiant aukštos kvalifikacijos specialistus. Vadinasi, suteikia verslui konkurencinį pranašumą.
„Praktika rodo, kad IT ar bankų sektoriuose vyksta atkaklios varžybos dėl gerų specialistų – darbuotojai atidžiai vertina viską, ką darbdaviai pasiūlo. Geros darbo sąlygos, komfortas kompanijoms padeda privilioti naujus talentus ir išlaikyti esamus, nes darbuotojus motyvuoja nebe tik pinigai“, – konstatuoja E. Savickis.
Skaičiuoja kiekvieną eurą
LŽPT duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 27 sertifikuoti, kitaip tariant, žalieji pastatai, o dar apie 15-17 pastatų vertina ekspertai. E. Savickio teigimu, tokių pastatų galėtų būti ir daugiau, tačiau statybų sektoriuje vyrauja įsitikinimas, kad investicijos į tvarius sprendimus neatsiperka.
„Statybos yra verslas, tad skaičiuojamas kiekvienas išleistas euras. Investicija į žaliuosius pastatus paprastai yra maždaug 2 procentais didesnė nei į paprastus, tačiau atsiperka dėl mažesnių eksploatacinių išlaidų. Tai itin aktualu tiems statytojams, kurie planuoja valdyti pastatą bent 10 metų. Jiems svarbu, kad pastatas būtų ilgaamžis, mažai nusidėvėtų, kad sistemos būtų efektyvios, o nuomininkų pasitenkinimas kuo aukštesnis. Be to, žalieji pastatai yra likvidesni, juos galima parduoti brangiau“, – vardija E. Savickis.
Jis pabrėžia, kad statant žaliąjį pastatą labai didelis dėmesys skiriamas racionaliam pinigų panaudojimui. Tvarūs sprendimai turi būti finansiškai pagrįsti ir nešti apčiuopiamas finansines naudas.
LŽPT vadovo teigimu, statybos sektoriaus atstovams būtina prisitaikyti prie tarptautinių standartų, kuriuos diktuoja užsienio kompanijos. „Pirmosios žaliuosius sprendimus pradėjo diegti užsienio kapitalo NT kompanijos.
Konkurencija skatina neatsilikti ir lietuviškas bendroves. Juk norint išlikti lyderiu, būtina judėti į priekį, diegti naujoves. Kita vertus, rinkoje trūksta žinių apie išmanius sprendimus, todėl mūsų organizacija lapkričio 10 d. organizuoja didžiausią Baltijos šalyse tvaraus nekilnojamojo turto vystymo konferenciją “Žalieji pastatai – Vilnius“, kviečia lektorius iš užsienio, kuria bendrą Lietuvos žalių pastatų sertifikavimo sistemą, kuri būtų pigesnė nei tarptautiniai sertifikatai“, – teigia E. Savickis.
Pašnekovas viliasi, kad didžioji dauguma šalies nekilnojamojo turto vystytojų ateityje taikys žalios statybos principus. Tai diktuos auganti paklausa. „Vieną kartą padirbęs žaliajame pastate, žmogus į paprastą niekada nebenorės sugrįžti“, – šypsosi ekspertas.
