Remiantis prieš dvejus metus Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės priimtais sprendimais, čia turėtų iškilti viešbutis, gyvenamieji namai ir verslo centrai, todėl socialiniuose tinkluose ir viešojoje erdvėje kuriamas spaudimas Vilniaus miesto savivaldybei ir „Hanner“ atrodo keistai ir menkina Vilniaus įvaizdį.
Ilgą laiką įstrigusį Nacionalinio stadiono klausimą išjudino Vyriausybės Strateginis komitetas, 2013 m. lapkričio 22 dieną nusprendęs statyti daugiafunkcį sveikatinimo, švietimo ir užimtumo kompleksą Šeškinėje, Ozo g., panaudojant 2014–2020 metų Europos Sąjungos finansinės perspektyvos lėšas.
Remdamasi šiuo Vyriausybės Strateginio komiteto sprendimu Vilniaus miesto taryba 2014 m. gruodžio 3 d. priėmė sprendimą ir turėjo pakeisti bendrąjį planą pagal monitoringo ataskaitos išvadas, atsisakant suplanuoto prioritetinio sporto ir pramogų objekto „Nacionalinis „Žalgirio“ futbolo stadionas su daugiafunkciniu kultūros ir pramogų centru Rinktinės gatvėje“.
Į Nacionalinio stadiono statybas Šeškinėje jau investuota daugiau kaip 39 mln. eurų (135 mln. litų). Iš viso į projektą ketinama investuoti dar 73,1 mln. eurų be PVM, 36,6 mln. eurų skiriant iš valstybės biudžeto, 2,9 mln. eurų skirs Vilniaus miesto savivaldybė, o 33,6 mln. eurų sudarys ES parama.
2015 metų balandžio 30 dieną, kai „Hanner“ už 40 mln. eurų iš Šiaulių banko įsigijo beveik 8 ha teritoriją tarp Rinktinės ir Šeimyniškių gatvių, kompanija iš karto paskelbė, kad šioje teritorijoje bus statomi gyvenamosios ir administracinės paskirties pastatai.
„Hanner“ kartu su Architektų sąjunga 2015 metų rugpjūčio mėnesį organizavo atviras kūrybines dirbtuves, kuriose 6 architektų komandos pateikė šios teritorijos konceptinius sprendinius. Šie sprendiniai buvo pristatyti visuomenei, aptarti ir nė viename iš konceptinių variantų stadionas nebuvo numatytas.
Advokatės Kristinos Sabaliauskienės teigimu, stadiono klausimas buvo išspręstas, kai buvo priimtas Vyriausybės Strateginio komiteto sprendimas, Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino Monitoringo ataskaitą ir numatė pakeisti miesto bendrąjį planą. Įvertinus šiuos du valstybės institucijų sprendimus, įsigydama teritoriją „Hanner“ turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, kad bendrojo plano pakeitimas bus atliktas pagal patvirtintą Monitoringo ataskaitą, o bendrovė galės vykdyti suplanuotas investicijas.
„Pagal galiojančius teisės aktus, po to, kai Vilniaus miesto savivaldybė 2014 metų gruodžio 3 dieną patvirtino Monitoringo ataskaitą, bendrojo plano pakeitimai turėjo būti pradėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį“, – teigė K.Sabaliauskienė.
Leidimas griauti stadioną Rinktinės gatvėje buvo išduotas dar 2010 metų balandžio 7 dieną, o griovimo darbai buvo pradėti 2016 metų liepos mėnesį. „Hanner“ apie stadiono griovimo darbus visuomenę informavo iš anksto.
„Mes stebime jau antrą į „Lidl“ atvejį panašią situaciją, kai spaudimas atsiranda tik įsigijus didelės vertės, tačiau apleistą teritoriją ir pradėjus pokyčius, o savivaldybę staiga bandoma priversti pakeisti anksčiau priimtus sprendimus. Tokia praktika nėra nei sąžininga, nei teisinga, šitaip menkinamas Vilniaus ir Lietuvos patrauklumas investuotojams“, – sakė A.Avulis.
