Viename komplekse – viešbučio kambariai ir butai
Šią savaitę savivaldybė paskelbė radusi 12 apsimestinių daugiabučių projektų, dėl kurių kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu įvertinti, ar veiksmai, kai negyvenamosios paskirties pastatuose esančios patalpos parduodamos kaip butai, nepažeidžia viešojo intereso.
Tačiau vienos iš į sąrašą patekusių bendrovių „Mortega“ atstovai tvirtino niekada neslėpę nuo savo klientų, jog parduoda ir negyvenamosios paskirties patalpas bei butus.
„Spėjame, kad atsidūrėme tarp kitų paminėtų plėtotojų dėl to, jog vienas iš mūsų rangovų savo interneto puslapyje nurodė statantis gyvenamąjį kompleksą. Tačiau mes visais savo kanalais skelbiame aiškią informaciją: parduodame apartamentus svečių namuose ir butus.
Taip pat viešumoje buvo teigiama, kad viešbučio paskirties patalpose negali būti butų, tačiau mūsų statomame komplekse 51 proc. patalpų yra dominuojamosios paskirties – svečių namai, o likusios patalpos yra butai.
Ekrano nuotr.
Vadovaujamės Statybos įstatymu, todėl mums nesuprantama, kodėl kai kurie verslininkai apkaltinami neteisingai, o apie įstatymų pakeitimus niekas nekalba“, – teigė bendrovės „Mortega“ samdomos plėtotojos „Financial Figures“ atstovas Antanas Andrulevičius.
Bendrovės nuotr.
Pirkėjai susiviliodavo nuolaida
Savivaldybės minimos statytojos projektas „Wow City“ kyla Šnipiškių rajone, šiuo metu baigiami du komplekso pastatai, planuojami – dar du. Pasak pašnekovo, projektu besidomintys pirkėjai buvo informuojami apie skirtingų paskirčių patalpas, tačiau dažniausiai rinkdavo svečių namų apartamentus, mat jie buvo siūlomi 10 procentų pigiau.
„Klientai gaudavo nuolaidą pirkdami negyvenamąsias patalpas, kartu jie suprasdavo, jog už dar vieną turtą privalės mokėti ir nekilnojamojo turto mokestį. Tačiau, kai prasidėjo šis ažiotažas dėl patalpų paskirčių, apartamentų pardavimas nukrito, žmonės išsigando ir vietoj jų ėmė rinktis butus“, – kalbėjo A.Andrulevičius.
Projekto plėtotojas tikino, kad dėl nekilnojamojo turto mokesčio negyvenamosios paskirties patalpose kreipėsi į miesto savivaldybę ir Valstybinę mokesčių inspekciją. Remiantis įstatymais, negyvenamosiose patalpose leidžiama deklaruoti gyvenamąją vietą, taip pat žmogus gali būti atleidžiamas nuo nekilnojamojo turto mokesčio, jei įrodo, kad šiuose patalpose gyvena ir tai yra vienintelis jam priklausantis būstas.
D.Umbraso nuotr.
Tikina, kad administruos ir viešbutį
Dar vienas projektas, kuriam išduotas viešbučio paskirties statybų leidimas, kyla Naujamiestyje, Aguonų gatvėje. Nors šiuo metu dar tik pakloti namo pamatai, nekilnojamojo turto skelbimų portaluose galima rasti nemažai pasiūlymų įsigyti čia planuojamus butus, kurių kainos svyruoja nuo 158 iki 339 tūkst. eurų.
„Mes statome kompleksą, du blokus, kurių vienas mažesnis bus gyvenamasis, o kitas – viešbutis, jis bus eksploatuojamas ir administruojamas. Turime vieną statybos leidimą – tai viešbutis kartu su kitomis patalpomis, viskas vyksta teisiškai.
Jei Vilniaus meras sako, kad sukčiaujame, vadinasi, turi įrodymų, tačiau tokiais dalykais turėtų užsiimti prokuratūra“, – svarstė projektą plėtojančios bendrovės „Orme investicijos“ direktorius Genrikas Linkevičius.
Siūlo gilintis į sutartis
Ar senamiestyje statomo komplekso dalis galiausiai bus valdoma kaip viešbutis, paaiškės 2018-ųjų viduryje, kai bus baigtos statybos. Kol kas Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius siūlo kiekvieną plėtotoją vertinti individualiai.
„Reikia atskirti įmones, kurios siūlo galimybę gyventi kitos paskirties patalpose, ir tas, kurios siūlo butus, nors iš tiesų tai komercinės patalpos. Rinkoje yra tokių kompanijų, kurios parduoda patalpas investicijai, nuomai, tokiu atveju žmogui nebūtina vieta automobiliui, jam neaktualus buto dydis, nereikia registruoti vaiko į darželį, nes patalpose gyvenama tik laikinai“, – vardijo M.Statulevičius.
R.Danisevičiaus nuotr.
Pasak pašnekovo, derėtų daugiau dėmesio skirti vartotojų švietimui, skatinti juos konsultuotis su teisininkais, nes informacija apie patalpų paskirtį pateikiama preliminariosiose ir galutinėse pirkimo sutartyse.
Statytojai, dėl kurių veiklos savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą:
UAB „Mortaga“ viešbučių paskirties projektas Giedraičių g.UAB „Statyba ir projektai“ viešbučių paskirties projektas Kalvarijų g.UAB „Delta projektai“ poilsio paskirties projektas „Ozo parke“UAB „Zeta projektai“ poilsio paskirties projektas „Ozo parke“UAB „GSD Baltic“ viešbučių paskirties projektas Vytauto g. UAB „GSD Baltic“ viešbučių paskirties projektas A.Mickevičiaus g. UAB „Tarp pušų“ viešbučių paskirties projektas Turniškių g.UAB „Orme investicijos“ viešbučių paskirties projektas Aguonų g. UAB „Mažieji apartamentai“ viešbučių paskirties projektas Mindaugo g.UAB „Mažieji apartamentai“ viešbučių paskirties projektas Kareivių g.UAB „Pilaitės kotedžai“ viešbučių paskirties projektas Varnės g.UAB „Neufeld Bau“ visuomeninio komplekso projektas Sausio 13-osios g.