Daugiabutis Kaune iš tolo atrodo patraukliai, tačiau jo vidus – šokiruoja

„Savo kailiu pajutome renovacijos bėdas. Jei žinotume, kas mūsų laukia, būtume paieškoję kito rangovo“, – piktinosi Rūta Ignatavičienė, Diana Tamkutonytė, Andrius Šova ir kiti žmonės, įsikūrę renovuojamame daugiabutyje.

Pasak gyventojų, statybininkai su jais nesiskaito, o techninis prižiūrėtojas į broką žvelgia pro pirštus.

Iš tolo 12 aukštų namas atrodo patraukliai: šviesus apšiltintas fasadas, įstiklinti balkonai, raudonos apdailos plokštės sukuria jaukumo įspūdį.

Tačiau priėjus arčiau vaizdas jau nėra toks malonus – bendraudami su „Laikinosios sostinės“ žurnalistais gyventojai badė pirštais į daugybę problemų, kurios jiems kelia nerimą.

Šalčio tiltai, netinkamai įrengta vandens nubėgimo sistema ir palangės, ant stogo telkšančios balos, plyšiai konstrukcijose, drėkstantys rūsiai, santechnikų aplietas būstas – tokias bėdas vardijo renovuojamo Šiaurės prospekto 71-ojo daugiabučio gyventojai. Žmonės ketina kreiptis į statybos ekspertus ir prašyti užfiksuoti trūkumus, kuriuos bus reikalaujama pašalinti.

Be to, išaiškėjo, jog rangovo projektų vadovas – į korupcinius skandalus anksčiau įsivėlęs buvęs Kauno savivaldybės darbuotojas Valentas Ražanskas.

Namą atnaujina Kauno bendrovė „Verslo“, o statybos techninę priežiūrą atlieka Marijampolės firma „Statech“.

Dar neįžengus į daugiabutį atsiveria šypseną keliantys vaizdai – tarp palangių ir sienos palikti tarpai, kuriuose kaupsis krituliai, nesutvarkytas kiemas, trinkelės prie pat namo suklotos taip, kad vanduo lyjant tekėtų ne tolyn nuo pastato, o tiesiai ant jo konstrukcijų.

Prie pat neįgaliesiems skirtos nuovažos riogso virš žemės išsikišusi trinkelė – vežimėlio ratas ją kliudytų, jei invalidas norėtų pakilti.

Namo konstrukcijose netrūksta plyšių, o ties stogo ir fasado sandūra tilptų ir visas delnas.

Po pirmo aukšto balkono durimis vandeniui nubėgti skirta skarda, atrodo, įrengta tik dėl grožio: ją galima nuimti ranka.

„Dar juokingiau atrodo laiptų, esančių po stogo durimis, apskardinimas. Žvelgiant į šias skardas ir ties jų kraštais užpurkštą silikoną susidaro įspūdis, kad meistrui smarkiai drebėjo rankos“, – stebėjosi D.Tamkutonytė.

Ne ką geresni vaizdai ir namo viduje. Štai rūsyje sienos patamsėjusios nuo drėgmės – gyventojai įtaria, kad nebuvo apšiltinti pamatai ir įrengta hidrolizoliacija.

Pastačius koją ant rūsio grindų jausmas toks, kad tuoj įlūši ir nugarmėsi po žeme. Kas sudėta po cemento sluoksniu, nežinia, bet akivaizdu: grindys – visiškai netvirtos.

„Rūsyje bet kurią akimirką gali kilti gaisras. Ant šlapių sienų ir lubų yra elektros laidai. Kas atsakys, jei įvyks nelaimė?“ – nerimavo R.Ignatavičienė.

Baigę darbus rūsyje, meistrai paliko plastikinių vamzdžių liekanų ir kitų šiukšlių. Panašūs vaizdai ir kitur.

Užlipus ant namo stogo apima rūsyje patirtas jausmas: turbūt tuoj susmegsim žemyn. Nežinia, kokias medžiagas po danga dėjo meistrai, bet vaikštant stogu atrodo, jog žengi ant batuto.

„Statybininkai neįrengė tinkamo nuolydžio, todėl ant stogo vanduo telkšo net praėjus porai dienų po lietaus ar snygio. Stogas nekokybiškai apskardintas, per žemai įrengti alsuokliai.

Plyšių ir kitokių nesandarių vietų visame name – apstu. Regis, gyvensime drėgnuose ir pelijančiuose butuose“, – nelinksmai kalbėjo dešimtame aukšte įsikūręs architektas A.Šova. Jis atkreipė dėmesį, jog pirmame aukšte iki langų viršaus neįrengta fasadus nuo tepliotojų sauganti speciali danga.

Statybininkų darbais nesižavėjo ir penktame aukšte gyvenantis Vladimiras Kasko.

„Dalis sienos mano balkone liko neapšiltinta – šaltis plūsta į kambarį. Žiemą padėtis bus dar liūdnesnė“, – guodėsi vyras.

Pasak V.Kasko, vandentiekio vamzdyno parengiamuosius darbus atliko visiškai jaunutis, maždaug 18 metų vaikinukas.

„Esu inžinierius – iškart pamačiau, kad darbai blogai atliekami. Laikui bėgant vamzdžiai ims rūdyti, pro juos sunksis vanduo. Atliekant šiuos darbus aplietos mano buto lubos – meistrai žadėjo viską sutvarkyti, tačiau tik negrabiai užtepliojo dėmę ir išėjo“, – piktinosi buto šeimininkas.

Pagal namo atnaujinimo planus kiekviename būste keičiami radiatoriai, tačiau V.Kasko prieš dvejus metus iki renovacijos buvo pasistatęs naujus radiatorius. Vyras net ėmė paskolą jiems įsigyti – apie būsimą namo atnaujinimą jis nieko nežinojo.

„Pasakiau, kad man jau nereikia naujų radiatorių, tačiau santechnikai neklausė – paliko juos kambaryje neišpakuotus. Kreditas dabar „kabos“ už abu radiatorių komplektus“, – pasakojo nepatenkintas gyventojas.

Prieš darbų pradžią taip pat dėjosi keisti dalykai. Renovacijos darbai buvo pradėti 2015 metų birželio pabaigoje.

Anot D.Tamkutonytės, rangovo ir techninio prižiūrėjo konkursuose dalyvavo tik po vieną dalyvį, o gyventojai nebuvo supažindinti su šių pretendentų pasiūlymais: „Viską sprendė vienas žmogus – namo bendrijos „Skalūnas“ pirmininkas Andrius Backevičius, beje, net negyvenantis šiame daugiabutyje.“

D.Tamkutonytė prisiminė, jog 2015 metų balandį per susirinkimą pirmininkas tikino, kad gyventojai bus supažindinti su namo atnaujinimo projektu, galės pateikti savo pastabas ir pasiūlymus, į kuriuos esą bus atsižvelgta.

„Bet į jokius pageidavimus nekreipta dėmesio, tyliai patvirtintas techninis projektas, kuriame nenumatyta nei ventiliacijos sistema, nei bendro naudojimo laiptinės durų pakeitimas kiekviename aukšte. Dabar į laiptines plūsta šaltis“, – pasakojo D.Tamkutonytė.

Pagal sutartį dvylikaaukščio renovacija kainuos maždaug 648 tūkst. eurų – kiekvieno buto gyventojai 20 metų per mėnesį mokės maždaug po 60–70 eurų.

Nustebino ir techninę priežiūrą turintis užtikrinti Marijampolės bendrovės „Statech“ atstovas Romualdas Ravinskas.

„Per visą renovacijos laikotarpį žmonės R.Ravinską matė vos tris ar keturis kartus. Sykį jis net pareiškė, jog jam per brangu važinėti iš Marijampolės į Kauną, nors „Statech“ bendrovei už daugiabučio atnaujinimo priežiūrą skirta apie 13,6 tūkst. eurų.

Praėjusią savaitę atvažiavusiam R.Ravinskui rodėme defektus, bet jis aiškino, jog viskas padaryta gerai, o paskui suraitė savo parašą ant darbų atlikimo aktų“, – pasakojo R.Ignatavičienė ir A.Šova.

Gyventojai pirmąsyk dar gegužę kreipėsi pagalbos į Statybos inspekciją. Pasak D.Tamkutonytės, šios institucijos specialistai pareikalavo pašalinti trūkumus, bet rangovas nereaguoja.

„Pretenzijos statybininkams – nepagrįstos. Tiesa, klaidų, brokelių buvo padaryta. Visą trečiadienio popietę su rangovu tarėmės, kaip jas ištaisyti.

Darbų terminas buvo pratęstas dėl gyventojų kaltės, nes jie vietoj šilumos siurblio pageidavo naujų laiptinių durų. Norint šių pokyčių reikėjo pakeisti investicijų planą, bet nei bendrijos pirmininkas, nei gyventojai šio klausimo iki šiol neišsprendžia.

Net patys aršiausi gyventojai dabar jau atsisako savo pastabų“, – „Laikinajai sostinei“ teisinosi techninę priežiūrą atliekantis R.Ravinskas.

Prižiūrėtojas gynė statybininkus – jie esą savo sąskaita įrengė nuovažą, suklojo trinkeles virš terasos.

R.Ravinskas neigė kratęsis kelionių į Kauną ir guodėsi nuo balandžio negaunantis pinigų už aistras keliančio daugiabučio priežiūrą.

„Dalis defektų jau ištaisyta, o likusius pašalinsime iki sutarties termino pabaigos“, – patikino bendrovės „Verslo“ direktorius Linas Friedtas. Tačiau statybininkams esą koją gali pakišti investicinių planų pakeitimai.

Pasak įmonės vadovo, defektų niekas negali išvengti, bet jie yra taisomi.

L.Friedto tikinimu, pamatai yra apšiltinti, likęs tik vienas tarpas.

Kai kurių darbų nebuvo numatyta projekte, tačiau rangovas geranoriškai juos atliko – pavyzdžiui, lauke prie durų sudėjo trinkeles.

Šiaurės prospekto daugiabučio atnaujinimo reikalus sprendė ir bendrovės „Verslo“ projektų vadovas V.Ražanskas.

R.Ignatavičienė prisiminė, kaip būdavo sunku prisiskambinti V.Ražanskui, kai iškildavo problemų. Atvykdavęs į susitikimus su gyventojais ir statybos inspektoriais, jis prisistatydavo bendrovės „Verslo“ atstovu.

„V.Ražanskas iš pradžių atsiliepdavo telefonu, bet paskui susisiekti su juo tapo vis sudėtingiau. Vieną kartą man pažadėjo atvykti, bet nepasirodė.

Vasarą jis gyventojams žadėjo ištaisyti trūkumus, o lapkričio pradžioje, į daugiabutį atvykus ir Statybos inspekcijos darbuotojams, tikino, jog jokių defektų nėra“, – piktinosi R.Ignatavičienė.

„Laikinoji sostinė“ taip pat mėgino pasikalbėti su V.Ražansku, bet telefonu jis neatsiliepė, į SMS žinutę nereagavo.

„Renovacijai, investiciniam planui savo parašais pritarė visi namo gyventojai. Statyba nebuvo tinkamai prižiūrima, išlindo brokas. Kilus triukšmui tapau atpirkimo ožiu, nors vykdau gyventojų valią“, – aiškino Šiaurės prospekto 71-ojo daugiabučio bendrijos „Skalūnas“ pirmininkas A.Backevičius.

Pasak A.Backevičiaus, santykiai su statybininkais šiuo metu yra baisūs – ginčai gali persikelti į teismą.

Bendrijos vadovo tvirtinimu, renovacijos dokumentus tvarko ne jis, o projektą administruojanti bendrovė „Avirama“.

„Kai tik sužinojau iš jos atstovų apie būsimus statybos darbus, iškart tai paskelbiau gyventojams“, – pasakojo A.Backevičius.

Pirmininkas tikino, jog yra atviras su gyventojais – daugelis jų su renovacijos projektu buvo supažindinti elektroniniu paštu.

Dėl statybininkų veiksmų į neviltį puolusi M.Romerio gatvės 25-ojo daugiabučio gyventoja Jolanta Maročkienė ir jos kaimynai 2016 metų pradžioje taip pat kreipėsi į „Laikinąją sostinę“.

Keturaukštį renovavusi statybos bendrovė „Orlista“ nesilaikė terminų, būstai dėl statybininkų kaltės virto sandėliais, šildymas buvo įjungtas gerokai vėliau nei visame mieste.

Pensininko Romualdo Kleivos namuose meistrai išgriovė konstrukcijas ir nesutvarkė apdailos, palikę žiemą pusės metro pločio skylę, pro kurią į vidų plūdo šaltis. Kitame bute pakeitę langą negrabiai užglaistė angokraščius. Dar viename būste keisdami radiatorius ir vamzdyną virtuvėje sulaužė dailylentes, kambaryje išgriovė dalį lubų ir dingo nieko nesutvarkę.

Vaizdai laiptinėse buvo dar blogesni: pridrėbta statybinių medžiagų, nelygiai nutinkuota, vietos prie palangių – nenudažytos.

Ledai pajudėjo tik po to, kai „Laikinojoje sostinėje“ buvo išspausdintas straipsnis apie renovacijos bėdas: statybininkus prigriebus techninę priežiūrą atliekančiai įmonei, darbus baigė kita firma.

Pasak J.Maročkienės, šį kartą viskas buvo atlikta kokybiškai ir greitai.

Daugiabučio Šiaurės prospekte renovaciją atliekančios bendrovės „Verslo“ projektų vadovas V.Ražanskas – spalvinga asmenybė.

Pirmąsyk į teisėsaugos akiratį jis pakliuvo 2009 metais. Tuo metu jis ėjo Prienų rajono savivaldybės Statybos ir ekonominės plėtros vedėjo pareigas.

Savivaldybės administracija buvo įgaliojusi V.Ražanską rūpintis Jiezno gimnazijos rekonstrukcija, jis atliko ir techninę priežiūrą. Šiems darbams buvo skirta daugiau kaip 4 mln. litų.

Prienų savivaldybės kontrolieriai pakraupo, kai 2009 metų gruodį po rekonstrukcijos apsilankė mokykloje: daugelis būtinų darbų buvo neatlikta, nuo sienų matyti atskilę tinko gabalai, fasadas atrodė lyg po didelės minios chuliganų atakos.

Tikrintojai nustatė, jog rūsio patalpos nuniokotos, gimnazija negali naudotis iki rekonstrukcijos rūsyje buvusiomis drabužinėmis, mokinių savivaldos kambariu. Sporto salėje neatlikti jokie apdailos darbai, neįrengti langų apsauginiai tinklai, radiatorių apsaugos – fizinio lavinimo pamokų metu ne tik byra tinkas, bet ir kyla grėsmė mokinių saugumui. Šilumos mazgo, rūsio, sporto salės ir kitų patalų būklė po rekonstrukcijos tik pablogėjo.

Rekonstrukcijos tyrimu domėjosi teisėsauga, bet aplaidžiai dirbę savivaldybės atstovai iš balos išlipo sausutėliai.

Praėjus vos penkios dienoms nuo griežto savivaldybės įvertinimo, V.Ražanskas be konkurso perėjo dirbti į Kauno savivaldybę – jam tarnybinio kaitumo būdu skirtas Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio skyriaus vedėjo postas.

Prienuose V.Ražanskas dirbo su tuometės Kauno savivaldybės administracijos direktorės Editos Gudišauskienės broliu, o Kauno meras Andrius Kupčinskas net buvo nurodęs V.Ražanską kaip sąžiningo tarnautojo pavyzdį.

2011 metų balandžio 11 dieną V.Ražanską sulaikė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai – jis kartu su kitais valdininkais tapo įtariamuoju kyšininkavimo, piktnaudžiavimo ir papirkimo byloje. Kyšius valdininkams davė švietimo įstaigų ir privačių bendrovių vadovai, užsiėmę darželių rekonstrukcija.

Iš savivaldybės savo noru V.Ražanskas išėjo netrukus po skandalo – 2011 metų birželio 7 dieną ir taip išvengė tarnybinių nuobaudų.

2013 metų birželio 13 dieną Kauno apylinkės teismas pripažino V.Ražanską kaltu ir skyrė jam vienų metų lygtinį laisvės atėmimą. Palikęs valdišką postą, jis įsidarbino privačioje statybos bendrovėje „Verslo“.