„Taikome botago ir meduolio principą: norinčius tvarkyti savo turtą žmones remiame, nenorintiems taikome sankcijas“, – pareiškė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Savivaldybė šiemet pasirašė 22 sutartis – finansinė parama skirta 17 pastatų remontui, Kauno arkikatedros bazilikos vargonams atnaujinti ir keliems projektavimo darbams. Miesto indėlis sieks 400 tūkst. eurų.
„Išleidome nedidelę pinigų sumą, tačiau rezultatai matyti. Kitąmet šios programos lėšos didės mažiausiai dukart, o galbūt pasieks milijoną eurų“, – žadėjo V.Matijošaitis.
Savivaldybė sutinka finansuoti ne daugiau kaip 50 proc. numatytų darbų vertės, o tiksli paramos suma skaičiuojama pagal pastato plotą. Pinigai išmokami tik atlikus darbus.
Iš pradžių kai kurie pastatų savininkai mėgino gudrauti ir pateikdavo stulbinamo dydžio sąmatas, tačiau griežtos taisyklės smarkiai sumažino apetitą.
Pasak Kauno vicemero Simono Kairio, Kauno savivaldybės patirtimi jau domisi ir kiti šalies miestai. Miesto centre gražėjantys fasadai imtis darbo paskatino ir kaimynus.
Bene ryškiausi pokyčiai matyti šiuo metu atnaujinamoje Laisvės alėjos atkarpoje – čia liko vos keli apleisti statiniai.
Neseniai naujomis spalvomis sušvito pastatas, kuriame įsikūręs itališkų patiekalų restoranas, o sovietmečiu veikė pirmoji tuometėje SSRS vaikų kavinė „Pasaka“.
„Kaunas turi didelį turtą – apie 1200 kultūros paveldo statusą turinčių statinių, tačiau šioms vertybėms prižiūrėti reikia ir didelių išteklių“, – kalbėjo Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas. Jis senus pastatus lygino su antikvariniais automobiliais, kurių priežiūrai taip pat reikia daug pinigų.
S.Rimui smagu, kad Kaunas yra daugiausia lėšų šiam tikslui skiriantis miestas šalyje ir pokyčiai tampa vis ryškesni.
Kitąmet turėtų prasidėti Šv.Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios fasado atnaujinimas. Miesto savivaldybė šiam tikslui ketina skirti 150 tūkst. eurų, taip pat ketinama pasinaudoti ES fondų parama.
