Galbūt statyboms Kaune atėjo palankus metas, o galbūt pastaraisiais metais tiesiog lengviau imtis projektų ir savivaldybėje suderinti visus formalumus – tai viešai skelbia patys statytojai.
Pirmiausia sukruto verslo centrų statytojai, nes jiems turbūt jau pabodo aimanos, kad Kaunas yra nuostabi vieta dirbti, tačiau nėra vietos įsikurti.
Ką gi, ši problema jau beveik išspręsta. Vien šiemet Kaune bus įrengta apie 11 tūkst. kvadratinių metrų biuro patalpų, o per artimiausius dvejus metus – dar mažiausiai 50 tūkst. kvadratinių metrų. Nesunkiai sutilptų net dviejų ministerijų, kurias naujoji šalies valdžia planuoja perkelti iš sostinės į Kauną, darbuotojai.
Belieka tikėtis, kad pasiūla neviršys paklausos ir investuotojai nepradės keiksnoti tos dienos, kai nusprendė imtis veiklos Kaune.
Paskui verslo centrų statytojus į Kauną pradėjo žvalgytis gyvenamojo būsto statyba užsiimančios bendrovės, tačiau jos šiek tiek pakeitė kryptį.
Kelerius metus Kauno rajonas pagal išduotų leidimų statybai skaičių nusileido tik Vilniui, tačiau būtina įvertinti ir skirtumus: keturioms šeimoms skirtas kotedžas pakaunėje smarkiai skiriasi nuo 30–40 butų namo sostinės pakraštyje.
Miesto pašonėje išties pridygo daug nedidelių naujų būstų, tačiau jų šeimininkai greitai pajuto ir tokio gyvenimo trūkumus. Naujas būstas džiugina, naktimis nevargina netylantis miesto gaudesys, nereikia sukti galvos dėl vietos automobiliui, tačiau iki artimiausios parduotuvės eiti pėsčiomis per toli, o norint pasiekti vaikų darželį, mokyklą ar polikliniką kaskart švaistoma gausybė laiko. Kai kam tai – per didelė prabanga.
Dėl šios priežasties Romainiuose, Šilainiuose ar kitose atokesnėse vietovėse galima įsigyti puikiai įrengtų būstų už tikrai patrauklią kainą, tačiau vis daugiau daugiabučių kyla pačiame mieste ir net jo centrinėje dalyje.
Atrodytų, puiki naujiena žmonėms, kurių nevargina miesto šurmulys ir jie nenori pasijusti taksi vairuotojais vežiodami atžalas.
Kauno centre, Žaliakalnyje ar senamiesčio prieigose siūlomo būsto kainos – visiškai kitokios. Dar visai neseniai panašius skaičius buvo galima išvysti tik skelbimuose apie sostinėje parduodamą nekilnojamąjį turtą.
Galbūt Vilniuje kainos dar kyla, tačiau kai kurie nekilnojamojo turto rinkos žinovai atsargiai užsiminė apie sostinėje besiformuojantį kainų burbulą, kuris išsipūtė iki tokio dydžio, kokį regėjome prieš dešimtmetį.
Belieka tikėtis, kad kauniečiai nepames galvos ir neskubės pirkti prabangių apartamentų, kurių vizija dar tik sukiojasi projektuotojų galvose, o statybininkai tik dairosi plytų. Net drąsiems žmonėms reikia išties solidžių pajamų norint atsiskaityti su banku už įsigytą turtą.
Visiškai neaišku, koks likimas laukia senos statybos daugiabučių, kurie gali suformuoti didelę duobę Kauno būsto rinkoje. Jeigu kauniečiai vis aktyviau dairysis naujo būsto, o miesto gyventojų skaičius mažės, kas apsigyvens ištuštėjusiuose butuose?
Renovacija nepadidino jų patrauklumo taip, kaip tikėjosi šio projekto sumanytojai – šis būstas jau neatitinka XXI amžiuje gyvenančių žmonių poreikių.
Galbūt netrukus išties juos reikės griauti, kaip griūna Nemuno pakrantėje garsiausias Kauno vaiduoklis?
„Laikinoji sostinė“
