Kabamasis metalinis tiltas per Nerį yra visiškai netoli Vilkpėdės troleibusų ir autobusų stotelės ties Vilniaus termofikacine elektrine.
Kad apie kabamąjį tiltą nėra girdėję net šiose vietose dirbantys vilniečiai, teko įsitikinti šių eilučių autorei.
Nuo Vilniaus šilumos tinklų klientų aptarnavimo centro iki tilto – 5 minutės pėsčiomis. Jei nežiūrėsi po kojomis, gali įklimpti į dumblą.
Pakeliui sutiktas darbo drabužiais vilkintis vyriškis, paklaustas apie tiltą, iš karto nustemba.
Vyras atrodo blaivus, bet jokio tilto jis čia nematęs. Tačiau dar kiek paėjus išnyra ir tiltas.
Geriausia grožėtis iš tolo
192 metrų ilgio kabamasis pėsčiųjų tiltas buvo pastatytas 1957 metais pagal Kauno žemės ūkio statybos projektavimo instituto „Žemprojektas“ parengtą projektą.
Tačiau dėl nekokybiškų statybos darbų bei nukrypimų nuo projekto jis niekada nebuvo priimtas eksploatuoti, nors žmonės tiltu ir vaikščiojo.
Čia dirbęs įmonės „Tiltuva“ direktorius Vytautas Vancevičius šiuo tiltu naudojosi 1993–1994 metais.
„Aš dar pats jį prižiūrėjau, – sakė V.Vancevičius. – Nuo 2002-ųjų tiltas užkonservuotas. Daugiau tokių Lietuvoje nėra.“ Vilniaus kabamasis tiltas gražiausiai atrodo iš tolo. Juo galima grožėtis ir nuo Lazdynų tilto.
Nebeatitinka reikalavimų
1965 metais buvo parengtas rekonstrukcijos projektas, tačiau tiltas taip ir nebuvo rekonstruotas.
Nors jis buvo smarkiai apgadintas atsitrenkus sunkiasvorei transporto priemonei, didžiosios dalies konstrukcijų būklė patenkinama. Tačiau ekspertai pabrėžė, kad konstrukcijos skirtingose vietose pažeistos nevienodai, todėl būtini detalesni tyrimai.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai šiemet savivaldybės prašymu atliko tilto ekspertizę.
„Tiltas buvo intensyviai naudojamas vietos gyventojų iki uždarant, todėl miesto savivaldybė svarstė galimybę jį atgaivinti. Juk šalia iškils „Lidl“ biuras ir prekybos centras, padidės pėsčiųjų srautas“, – sakė Neries krantinių įgyvendinimo grupės projekto vadovas Martynas Marozas.
Ekspertai atkreipė dėmesį, kad net ir suremontavus esamą tiltą parametrai jau neatitiks šiandienių statybos techninių reglamentų reikalavimų.
Dar nenusprendė, ką darys
Tilto konstrukcijų remontas atsieitų 324 tūkst. eurų. Tačiau papildomai būtina atlikti detalią visų tilto dalių ekspertizę, kuri papildomai kainuotų 55 tūkst. eurų.
Kitas pasiūlymas – dabartinį tiltą demontuoti paliekant atramas, jeigu ateityje atsirastų poreikis statyti naują tiltą. Preliminari demontavimo darbų kaina – 56 tūkst. eurų.
M.Marozas sakė, kad galutinai, ką daryti su tiltu, dar nėra apsispręsta.
Liūdna dėl naikinamo paveldo
Tiltą suprojektavo Viktoras Ražaitis (1907–1991).
Knygos „100 istorinių Vilniaus reliktų“ autoriaus ir Vilniaus tyrinėtojo Dariaus Pocevičiaus skaičiavimu, tilto nugriovimo ir renovacijos išlaidų skirtumas nedidelis, todėl būtų protinga tiltą išlaikyti.
Jis rūpinasi, kad tiltas, kurį jis vadina žaviu, būtų išsaugotas ateities kartoms kaip paveldas: „Tai yra sovietmečio paveldas ir tas paveldas jau 50 metų naikinamas.“
D.Pocevičiaus teigimu, pėsčiųjų tiltas buvo skirtas žmonėms, kad jie galėtų nueiti į darbą kitoje upės pusėje tuomet buvusiame Panerių tarybinio ūkio šiltnamių kombinate.
Abejoja reikalingumu
Dabar kitoje Neries pusėje, Miškinių gatvėje, iškilęs gyvenamųjų namų kvartalas. Tiltas puikiai praverstų šiems Vilniaus miesto gyventojams.
„Tiltuvos“ vadovo V.Vancevičiaus teigimu, vargu ar dabartiniams vilniečiams šis tiltas, net ir suremontuotas, būtų reikalingas: „Dauguma gyventojų turi automobilius ir pėsčiomis nebevaikšto.“
Miškinių gatvėje šalia upės gyvenanti 71 metų Danutė Sokocka „Sostinei“ pasakojo, kaip ji anksčiau žingsniuodavo tiltu, tačiau dabar, moters teigimu, nei jai pačiai, nei kaimynams tiltas neberūpi.
Juo labiau kad jis visiškai apleistas ir neprižiūrimas.
Tačiau kita Miškinių gatvės gyventoja, 68-erių Leokadija Martinkienė, laikosi nuomonės, kad tiltą reikėtų remontuoti: „Tegul pataiso ir tiltas toliau tegul stovi. Kam jis trukdo?“
Griauti proto nereikia
Tilto prieigas kiek aptvarko tik šalia esančios įmonės „Gilius“ darbuotojai.
Neseniai iškirsti nereikalingi krūmynai, todėl dabar pro bendrovės vadovo Einoro Drazdausko langą atsiveria gražus panoraminis vaizdas į tiltą.
„Griauti mes visi mokame, o kad ką nors pastatytum, reikia proto. O griauti proto nereikia“, – sakė E.Drazdauskas.