Praktika rodo, kad NT pardavėjo (vystytojo–statytojo) įstatyminė garantija dėl parduoto turto kokybės faktiškai lieka neįgyvendinta, kai pardavėjas bankrutuoja arba tampa nemokus. Pavyzdžiui, naujo būsto pirkėjams, sumokėjusiems kainą už kokybišku laikytą turtą (neretai vieną brangiausių pirkinių jų gyvenime), vėliau tenka patiems mokėti papildomai už statybos darbų trūkumų šalinimą.
Dėl šios priežasties įstatymo papildyme numatomas privalomas instrumentas, kuriuo bus užtikrinamas garantijos dėl turto kokybės realus įgyvendinamas. Naujas reguliavimas bus taikomas 2017 m. ir vėliau pradėtiems vykdyti NT vystymo projektams.
„Pirkėjo teisė į jo įgyto turto kokybę garantinio laikotarpio metu privalo būti užtikrinama to turto pardavėjo (vystytojo–statytojo). Statytojas viso statybos proceso metu turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbų eigą, jį su rangovu sieja sutartiniai santykiai.
Tuo tarpu turto pirkėjas beveik neturi galimybių įvertinti, ar naujas pastatas, kuriame yra perkamas turtas, tarkime, butas, yra pastatytas kokybiškai. Dar daugiau – pirkėjai dažnai priima pardavėjo pasiūlytas pirkimo sutarties sąlygas, jų derybinė pozicija bendru atveju silpnesnė ir jiems sudėtinga išsiderėti garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinančias papildomas nuostatas“, – sako aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė.
Naujoje Statybos įstatymo redakcijoje įtvirtinamos būsto pirkėjo teisės net ir bankrutavus nekilnojamojo turto vystytojui. Pirkėjui bus suteikiamas draudimo bendrovių arba bankų garantas (5 procentai nuo pastatyto NT objekto vertės).
NT vystytojo nemokumo ar bankroto atveju šis instrumentas turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius tris statinio garantinio termino metus, šalinimo išlaidų apmokėjimą statinio (jo dalies) įgijėjui. Detalesnis reguliavimas įstatyme nereglamentuojamas, leidžiant statytojams planuoti kiekvienu atveju patogiausią įgyvendinimo būdą.