Buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas svajojo naujuosiuose rūmuose 2018 metų vasario 16-ąją švęsti valstybės atkūrimo šimtmetį. Šis tikslas jau tapo nepasiekiamas, tačiau sumanymas imtis statybų – gyvas.
Tąkart skaičiuota, kad projektas kainuotų apie 23 mln. eurų. Rūmuose planuota įrengti dvi sales – 1500 vietų pagrindinę ir 720 vietų pertvarkomą erdvę su vaizdu į Kauno senamiestį bei naujamiestį.
Norėta statyti 1440 vietų pakrantės amfiteatrą, 500 vietų stogo terasos amfiteatrą, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, taip pat viešbutį.
Projektą įkišo į stalčių
Savivaldybės užsakymu parengtas teritorijos detalusis planas buvo pateiktas svarstyti visuomenei, planuota pradėti rengti 3K rūmų techninį projektą.
Net 85 proc. reikalingų lėšų tikėtasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos kultūros infrastruktūrai plėtoti.
Pernai pavasarį darbą pradėjusi naujoji miesto valdžia skeptiškai vertino galimybę imtis rūmų statybos. Kas pasikeitė, kad dabar nuspręsta nupūsti nuo projekto dulkes?
„Kol miestas buvo, švelniai tariant, sugriuvęs, kalbėti apie tokius projektus buvo įžūlu, tačiau padėtis iš esmės keičiasi. Tokio lygio projektai neįgyvendinami per kelis mėnesius, todėl pats laikas tuo užsiimti“, – pareiškė Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.
Laukė teismo išaiškinimo
Pasak P.Mačiulio, imtis aktyvių veiksmų anksčiau neleido aplinkybė, kad šis projektas jau buvo atsidūręs teisme ir tik praėjusią vasarą Aukščiausiasis Teismas paskelbė galutinį sprendimą, kad praėjusios kadencijos metu miesto valdžios organizuotas konkursas buvo ne architektūrinis, o tik vietos nustatymo.
„Kol teisiniai ginčai buvo nesibaigę, negalėjome imtis aktyvios veiklos. Dabar viskas baigta, tad galime rimčiau kalbėti apie šiuolaikinius poreikius atliepiančio kongresų centro projektą toje vietoje, kuri buvo parinkta vietos nustatymo konkurse“, – kalbėjo vicemeras.
Pasak jo, numatyta vieta yra gera, jos keisti neketinama, tačiau miesto savivaldybė pasitelkė specialistus, kurie atliko išsamią galimybių studiją, o joje atsakė į klausimus, kurie iki šiol nebuvo atsakyti.
Galimybių studija parodė, kad, siekiant patenkinti ne tik Kauno, bet ir viso regiono poreikius, kongresų centre reikėtų dviejų salių – vienos akustinės ir kitos, skirtos konferencijoms bei kitokiems renginiams. Rūmai galėtų imtis rengti dideles tarptautines konferencijas, nes tai perspektyvus verslas. Didžiausias trukdis – tiesioginių skrydžių iš aviacijos centrų į Kauną stygius, tačiau per kelerius metus reikalai gali pasikeisti.
Studija taip pat atskleidė, kad komplekse turėtų atsirasti viešbutis, o jo ašimi galėtų tapti lauke formuojama viešoji erdvė, kuri taptų miestiečių susibūrimo vieta ir traukos centru.
Pateikė svarbius atsakymus
Atliktoje studijoje išnagrinėti urbanistiniai ir architektūriniai aspektai. Tarp jų – teritorijos santykis Kauno urbanistiniame kontekste, būsimo centro, kaip didelės traukos ašies, vietos savybės bei su tuo susiję urbanistiniai iššūkiai, jų poreikis Kaune.
Puikus pavyzdys yra Romoje esantis „Parco della Musica“ kompleksas su trimis atskiromis koncertų ir konferencijų salėmis bei lauko amfiteatru, kuris yra labai populiarus tarp miestiečių. Šį kompleksą suprojektavo vienas žinomiausių pasaulio architektų Renzo Piano.
„Sunku spėlioti, kaip atrodys Kauno kongresų centras. Tai priklausys nuo architektų idėjų“, – kalbėjo P.Mačiulis.
Komplekso kaina paaiškėtų tik parengtas techninį projektą. Finansavimo šaltinius tikimasi užsitikrinti iš ES paramos fondų ir valstybės. Dalį lėšų būtų galima skirti ir iš miesto biudžeto. Šiuo metu savivaldybė yra užsitikrinusi 3,5 mln. eurų Europos Sąjungos paramą kongresų centro aplinkai sutvarkyti.
„Prieš projektavimą bus skelbiamas architektūrinės vizijos konkursas. Turime labai gerą „Mokslo salos“ pavyzdį, tad ir šiuo atveju svarstome eiti panašiu keliu“, – kalbėjo Kauno vicemeras. Miestas skelbė tarptautinį „Mokslo salos“ konkursą ir sulaukė labai didelio susidomėjimo iš viso pasaulio.
Svajoja pasikviesti garsių atlikėjų
Jonas Audėjaitis
Kauno tarybos narys, architektas, profesorius
„Atlikus studiją paaiškėjo, kad reikėtų galvoti apie 1500 vietų koncertų salę kartu su 700 vietų universalia sale, kuri galėtų būti transformuojama į tris ar keturias mažesnes erdves.
Miestas jau seniai turi ambicijų turėti akustinę salę, į kurią atvažiuotų aukščiausio lygio muzikai iš viso pasaulio.
Komplekse galėtų veikti restoranai, kavinės, viešbutis, galbūt net verslo centrai. Centras turėtų būti gyvybingas ne tik koncertų ar kitų renginių metu, bet visą parą.“
