Greta Pasvalio kvapą gniaužiančioje Pyvesos upės kilpoje namą pasistačiusi kosmetologės ir ūkininko pora pripažino, kad labai svarstytų, ar norėtų darkart viską pakartoti.
Jaunai šeimai įsipyko ne tik nesibaigiančios kelionės per valdininkų kabinetus. Kelią į lietuviams nežinomą A++ standartą pramynusiai porai gyvenimą apkartino ir staiga pasikeitusios sąlygos.
Į elektrą iš saulės energijos gaminančią jėgainę jau investavę pasvaliečiai staiga sužinojo apie naują mokestį – nuspręsta apmokestinti ir sukauptos perteklinės elektros energijos saugojimą.
Pora turėjo svajonę
Pasvaliečių pora seniai puoselėjo svajonę – ramioje vietoje užmiestyje pasistatyti namą. Juolab kad padedant tėvams keli kilometrai nuo Pasvalio pavyko įsigyti beveik hektaro sklypą su senos sodybos likučiais.
„Nebuvome užsibrėžę tikslo turėti būtent A++ klasės namą. Mes norėjome jaukaus ir patogaus šiuolaikiško būsto, kurį išlaikyti būtų ir paprasta, ir nebrangu“, – pasakojo po keliolikos metų Kaune į gimtinę sugrįžusi Laura.
Namo šeimininkė juokėsi, paklausta, kodėl apsisprendė investuoti į naujausias technologijas ir ant stogo statytis iš saulės energijos elektrą gaminančią jėgainę: „Taip, tai yra brangu, bet geriau dabar pavalgyti kruopų, bet gyventi ekonomiškame būste, kurio išlaikymas nebūtų nepakeliama našta“.
Name įsikūrė po metų
Pirmas iššūkis buvo susirasti architektą, kuris suprojektuotų tokį būstą. Specialisto paieškos užtruko, nes šeimai nesinorėjo mokėti paprašytos stulbinančios sumos vien už pasyvaus namo projektą.
Problema išsisprendė, kai pasvaliečiai susirado įmonę „EKIE namas“. Jos specialistai jau buvo sukaupę nemažai patirties statant A ir A+ klasės namus.
Sostinėje įsikūrusi bendrovė rekomendavo savo partnerį vilnietį architektą Marių Morkūną, kuris ir tapo pasvaliečių šeimos namo autoriumi.
130 kvadratinių metrų ploto namas su erdvia svetaine, trimis miegamaisiais ir didžiule dengta terasa buvo suprojektuotas ir pastatytas rekordine sparta – nuo projektavimo pradžios iki įkurtuvių prabėgo vos metai.
Planuoja naujas statybas
Iš klijuotos medienos pagaminti ir pagal įmonės patentuotą technologiją šiltinamąja medžiaga užpildyti moduliai ant gręžtinių polinių pamatų buvo sumontuoti per tris dienas.
Neregėtą statinį išvydę aplinkiniai gyventojai kraipė galvą – juos stebino ir namo forma, ir langai, ir ant plokščio stogo montuojama saulės energijos jėgainė. Vietiniams buvo neįprasta, kad namo langai orientuoti ne į gatvę, o į uždarą parką primenantį vidinį kiemą, kuriame atsiveria Pyvesos upės juosta.
Šeimininkams statybos net nespėjo įgristi, nes pirmi darbai prasidėjo gegužę, o spalį pora jau gyveno dažais kvepiančiame būste.
„Šiemet tvarkysime aplinką, be to, norime pasistatyti ir pagalbinį ūkinį pastatą“, – pasakojo įspūdingos sodybos šeimininkė.
Įvedė naują mokestį
Siekti A++ standarto pasvaliečių pora apsisprendė jau pradėjus projektą. Veiklią porą sužavėjo žalioji idėja – iš saulės energijos gamintis elektrą ir taip mažinti namo išlaikymo kaštus.
Taip buvo nuspręsta investuoti į fotovoltinę jėgainę, kuri pagamintą elektros energijos perteklių kauptų elektros tinkluose. Ši investicija kilstelėjo pasvaliečių namą į A++ aukštumas.
Ant namo stogo sumontuota 35 kvadratinių metrų ploto jėgainė per metus pajėgi pagaminti 5 tūkstančius kilovatvalandžių elektros energijos. Tokio kiekio pasvaliečių šeimai pakaktų penkiems rudens ir žiemos mėnesiams.
„Nuotaiką sugadino žinia, kad įvedamas naujas mokestis už elektros saugojimą – po 4 centus už kilovatvalandę. Tad mes prarasime apie penktadalį sukauptos energijos“, – pasakojo namo šeimininkė Laura.
Įsipyko nuolatinės kelionės
Veikli moteris trumpam susimąstė, paklausta, ką bandytų daryti kitaip: „Greičiausiai atsisakytume elektrą gaminančios jėgainės, nes net neįsivaizduojate, kiek teko dėl jos pavargti“.
Pasvalyje nėra bendrovės ESO padalinio, todėl moteris dažną savaitę po kartą ar du važinėjo į artimiausią didmiestį spręsti problemų. Mat toli gražu ne visus formalumus įmanoma išspręsti internetu ar telefonu.
„Laksčiau užburtame trikampyje – tarp Valstybinės energetikos inspekcijos, ESO ir Energetikos ministerijos. Viliamės, kad atgausime bent trečdalį investicijos, nes jas remia valstybė“, – sakė Laura.
Tikėjosi geresnio efekto
Didžiąją dalį elektros energijos pasvaliečių įsirengta jėgainė pagamins šviesiuoju metų laiku. Tad finansinę grąžą realiai pajausti galės kitą šildymo sezoną, kai ims iš elektros tinklų savo sukauptą energiją.
Tad dabar sąskaitos už sunaudotą elektros energiją – nemažos.
„Tikėjomės, kad šilumos siurblys dirbs efektyviau. Pusę sausio keliavome, todėl namuose buvo palaikoma nebe 23, o 18 laipsnių temperatūra, bet sąskaita už šildymą vis tiek siekė 70 eurų“, – neslėpė Laura.
Pagal gamintojo nurodytus parametrus šio namo šildymui turėtų pakakti trečdaliu mažesnės sumos. Todėl pasvaliečiai jau kreipėsi į sistemą oras-vanduo-oras įdiegusią įmonę, kad jos specialistai ir gamintojų atstovai spręstų problemą.
Įmantrumo atsisako nenoriai
Bendrovės „EKIE namas“ direktorius Žilvaras Čiplys sakė, kad šis projektas buvo išskirtinis ir jiems: „Esame pastatę per 60 energiją tausojančių A ir A+ klasės namų, todėl siekėme patekti į Lietuvos istoriją kaip pirmieji A++ statytojai. Darbą trukdė tik nuolat besikeičiantys reikalavimai, tvarkos ir normos – teko kelis kartus koreguoti projektą“.
Jis pažymėjo, kad mūsuose dar gajus mitas apie milžinišką tokių namų kainą: „Ne energetinio naudingumo klasė brangina namą, o architektūriniai sprendimai. Lietuviams visada norėjosi išskirtinės architektūros, bet pamažu krypstama į taupų ir racionalų būstą“.
Įmonės vadovas paneigė, kad įteisinti A ar A+ klasės namą kainuoja didžiulius pinigus. Pasak Ž.Čiplio, privalomas namo sandarumo testas ir projekto energetinio naudingumo įvertinimas kainuoja apie 600 eurų.
Lietuviai niekur neskuba
Vakariečių seniai nereikia įtikinėti, kokia nauda statyti tik energijos resursus itin tausojančius pastatus. Paskaičiuota, kad A klasės statiniui išlaikyti reikia net 2,5 karto mažiau energijos, bet Lietuvoje iki šiol į tai mažai kreipta dėmesio.
2016 metais šalyje įregistruota net 5175 pastatai, atitinkantys B energetinio naudingumo klasės reikalavimus. Tuo tarpu A klasės reikalavimus atitinkančių pastatų įregistruota 62, A+ klasės – 37, o A++ klasės – vos 2 statiniai. Tačiau ir tai jau nemenkas žingsnis į priekį, nes dar 2013 m. buvo išduota vos po 1 A ir A+ klasės pastatų energinio naudingumo sertifikatą.
Nuo praėjusio kapkričio Lietuvoje nebeišduodami statybų leidimai naujiems pastatams, kurių energinio naudingumo sertifikatas žemesnis nei A klasė. Nuo 2018-ųjų bus galima statyti tik A+ sertifikatą atitinkančius ir dar taupesnius namus.
