„Visuomeniniais pagrindais veikiančios sporto organizacijos
išreiškė poreikį Vilniaus valdžiai, kad reikalingas aikštynas
veiklai vykdyti, tačiau paskutinius porą metų Vilniaus valdžia
neskiria dėmesio šiems klausimams spręsti. Ta erdvė kaip
stadionas, tačiau toli gražu ne nacionalinio stadiono mastu,
reikalinga visuomenei. Kalbant apie konkretų projektą ar
teritoriją, visuomenė ne kartą pasisakė, kad jai reikia stadiono,
kad tai yra vieša, kad tai yra valstybės žemė. (...) Ne tik
futbolo sirgaliai, bet ir kitos sporto organizacijos pasisakė, kad
valstybinėje žemėje turi būti visuomeninės paskirties objektas,
kuris tenkintų visuomenės interesus“, – BNS sakė A.Rupšlaukis.
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), vykdydama Vilniaus apygardos
prokuratūros nurodymą, šią savaitę pranešė ketinanti nutraukti
6 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kuriame stovi buvęs
„Žalgirio“ stadionas, nuomos sutartį su verslininko Arvydo
Avulio valdoma bendrove „Hanner“, kuri minėtame sklype stato 20
mln. eurų vertės 4 žvaigždučių „Marriott“ viešbutį bei
planuoja pradėti verslo centro statybą.
Be to, NŽT ketina nutraukti ir kitą, šalia stadiono esančio 2
ha ploto sklypo, kuriame „Hanner“ stato daugiabučius, nuomos
sutartį. Visos investicijos į 8 ha ploto teritoriją turėjo siekti
apie 200 mln. eurų.
A.Rupšlaukio teigimu, „Hanner“ plėtojamas NT projektas
nebuvo suderintas su visuomenės interesais šioje teritorijoje
turėti sportui ir laisvalaikiui skirtą erdvę.
„Žiūrint europinę praktiką nei viename didesnio miesto
centre nėra daugiaaukščių komercinių biurų, visur yra muziejai,
aikštynai, stadionai, kultūros rūmai kažkokie. Tokios paskirties
objektai pritraukia turistus, tenkina visuomenės poreikius ir surenka
mokesčius į biudžetą, o mes dabartinio investuotojo atveju turime
pinigus, kurie išplaukia į užsienį, nes, jeigu aš gerai suprantu,
tai šalia stadiono vykstančiose statybose dirba (darbuotojai – BNS)
gal iš Kinijos, gal iš Baltarusijos įmonių, bet ne iš
Lietuvos“, – kalbėjo A.Rupšlaukis.
Jo teigimu, esamoje situacijoje būtų įmanoma suderinti ir
sporto bendruomenės, ir „Hanner“ interesus, tačiau
investuotojai, pasak jo, niekada neatsižvelgė į visuomenės
interesus.
„Tas interesų nesutapimas „Žalgirio“ stadiono vietoje
gavosi, kad buvo išduotas statyboms leidimas neatsižvelgus į
teisės aktus ir galbūt pažeidus visuomenės interesus, tiksliau
pasakysiu, į visuomenės interesus visiškai nebuvo atsižvelgta“,
– sakė A.Rupšlaukis.
Prokurorai sausio viduryje pareikalavo NŽT pašalinti pažeidimus
dėl 6 ha ploto „Žalgirio“ stadiono sklypo, o vasario viduryje
analogiškas reikalavimas pateiktas ir dėl šalia esančio 2 ha ploto
sklypo, kuriame stovėjo Ledo arena. Pirmuoju atveju NŽT šią
savaitę pranešė nutraukianti sklypo nuomos sutartį su
„Hanner“, o dėl antrojo toks sprendimas turėtų būti priimtas
vėliau.
Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus
prokurorės Eidivaldos Meškienės teigimu, minėti sklypai ne
aukciono būdu galėjo būti išnuomoti tik tuo atveju, jei pagal
paskirtį būtų eksploatuojami juose esantys statiniai. Priešingu
atveju, anot prokurorės, turi būti skelbiamas valstybinės žemės
sklypo nuomos aukcionas.
„Surengus skaidrų konkursą, kur būtų aiškiai pasakyta, kad
yra valstybinis sklypas, kuris bus suteiktas pastatams statyti
atsižvelgus į visuomenės poreikius, kad statybose dirbtų Lietuvos
ar bent jau ES gyventojai, tai būtų visai kitos sąlygos. Galų gale
kompanijų, kurios norėtų skaidriai investuoti į tokį sklypą
miesto centre, aš gal kokių 12-14 turėjau sąraše“, – BNS teigė
A.Rupšlaukis.
Politines reklamos specialistu ir projektų vadovu prisistatantis
A.Rupšlaukis tikino nepriklausantis jokiai futbolo sirgalių
organizacijai, tačiau palaikantis jų narių idėjas.
„Pirmiausias mano interesas yra paskatinti Vilniaus miesto
administraciją spręsti visuomenės problemas. Kalbant apie sporto
asociacijas, jos išreiškia savo interesus per peticijas, mitingus,
kreipimusis į miesto ar šalies valdžią. Taip, aš kalbuosi su
sporto organizacijomis, esame praeityje keletą projektų
įgyvendinę, daugiau bendrauju su neolimpinių sporto šakų
atstovais. (...) Aš neatstovauju jokioms oficialioms futbolo
sirgalių organizacijoms. Taip, aš esu futbolo gerbėjas,
vaikščiojau į „Žalgirio“ stadioną į rungtynes, aš pažįstu
futbolo sirgalius, pritariu jų idėjoms“, – kalbėjo A.Rupšlaukis.
A.Rupšlaukis nurodo esantis agentūros „Žinovai LT“, kuri,
jo paties teigimu, vienija smulkiojo verslo atstovus, vykdomasis
partneris. Juridinių asmenų registre minėta agentūra nėra
įregistruota. Registrų centro duomenimis, A.Rupšlaukis vadovauja
Jurbarko rajono įmonei „Mano krautuvėlė“, dirba Šventosios
turizmo asociacijos taryboje.
Šiaulių bankas 2015 metų gegužę apleisto Vilniaus
„Žalgirio“ stadiono kompleksą ir teritoriją aplink jį už 41
mln. eurų pardavė „Hanner“ įmonei „Promola“. Čia
planuojama sukurti naują gyvenamųjų pastatų, verslo ir
administravimo centrą, o visos įmonės investicijos į teritoriją
turėjo siekti apie 200 mln. eurų.