„Tapome savo namo šeimininkais, esame pilietiški ir patys priimame sprendimus“, – džiaugiasi Žaliųjų Ežerų gatvės 5-ojo namo bendrijos pirmininkas R.Koveckis.
Ir nors bendriją nesėkmingai steigti buvo bandoma kelis kartus ir namo gyventojai į dar vieną bandymą žiūrėjo palyginti skeptiškai, R.Koveckis nenuleido rankų.
Pagelbėjo ir atlikėja
„Vaizdas namo rūsyje buvo siaubingas, o namo administratorius ne visada suskubdavo į pagalbą“, – vyras sakė, kad pačioje pradžioje daugiabučio gyventojai buvo nusivylę esama tvarka.
R.Koveckis džiaugėsi, kad gyventojus išjudinti vis dėlto pavyko, ir prie to savo energija labai prisidėjo butą name turinti atlikėja Donalda Meiželytė.
„Donaldos dalyvavimas suteikė didelį proveržį – kviesdami į namo gyventojų susirinkimą ėjome per butus, raginome ateiti ir balsuoti, kitus faktiškai paėmę už chalato rankovės atvedėme į susirinkimą.
Ir mums pavyko“, – pasakojo R.Koveckis.
Jau planuoja naujus darbus
Pasak daugiabučiame name butą turinčios D.Meiželytės, kuri tapo bendrijos valdybos nare, pradėjus patiems tvarkyti namo ūkį iš karto akivaizdžiai pavyko sumažinti išlaidas.
Kai kurias paslaugas gyventojams tebeteikia ir buvęs namo administratorius.
Tiesa, dėl naujų kainų su juo vyko derybos ir jas pavyko gerokai sumažinti – administratoriaus pasiūlyta kaina labiausiai atitiko namo gyventojų kainos ir kokybės lūkesčius renkantis paslaugas tarp kitų konkurse dalyvaujančių įmonių.
„Nors mums pavyko sumažinti išlaidas, kas mėnesį renkamas 1,5 cento mokestis už kvadratinį metrą į kaupiamąją sąskaitą pasirodė gerokai per mažas, todėl pasiūlėme gyventojams tą sumą padidinti iki 15 centų ir nebuvo nė vieno prieštaraujančio.
Dabar ateityje gali planuoti daug darbų.
Kiekvienas žingsnis aptariamas su gyventojais, jiems pateikiu išsamius kelių variantų skaičiavimus ir visi gali pareikšti savo nuomonę“, – sakė bendrijos pirmininkas R.Koveckis.
Gyventojai tapo draugiškesni
Valdybos nariai renkasi kartą per mėnesį, visi jie su gyventojais bendrauja ir socialiniame tinkle.
„Gyventojai tikrai tapo draugiškesni vieni kitiems. Ir netgi tie, kurie anksčiau nuorūkas mėtydavo per balkoną, nebesijaučia taip patogiai. Kaimynai pradėjo daugiau vieni su kitais bendrauti. Pasitarti, pasikalbėti paskambina ir šalia esančio namo pirmininkas.
Mes labai tikimės, kad ir kitų dviejų šalia esančių namų gyventojai, matydami mūsų pavyzdį, taip pat įkurs bendrijas ir mes galėsime sutelkti jėgas didesniems darbams“, – sakė D.Meiželytė.
R.Koveckio planuose – padaryti bendrą uždarą visų keturių daugiabučių namų kiemą, stogines automobiliams, vietas laisvalaikio pramogoms.
Konsultuoja už dyką
Nemokamai gyventojus dėl bendrijų steigimo konsultuojančios įmonės „Ego Sum“ vadovė Gintarė Janiškienė sakė, kad pastaruoju metu vilniečiai ypač aktyviai domisi, kaip įsteigti daugiabučio gyventojų bendriją.
„Būna, kad kreipiasi ir Kaune, Klaipėdoje ar Mažeikiuose gyvenantys žmonės, jie vengia prisistatyti baimindamiesi, kad negaus nemokamų konsultacijų, bet patariu ir jiems.
Manau, kad perimdamos gerąją Vilniaus miesto patirtį bendrijų rėmimo projektus turėtų vykdyti visos savivaldybės“, – sakė G.Janiškienė.
Įsteigti ir įregistruoti bendriją įmanoma maždaug per du mėnesius, nors kartais procesas užtrunka ir ilgiau. Daug kas priklauso nuo iniciatorių aktyvumo, ypač pirmajame etape, kai reikia pasikalbėti su kaimynais ir gauti jų pritarimą.
„Matydami, kad bendriją įsteigusiems kaimynams gerai sekasi, pasikonsultuoti ateina ir šalia esančio daugiabučio gyventojai.
Žinoma, yra visokių žmonių, pirmininkų irgi pasitaiko nedorų. Juos būtinai reikia kontroliuoti arba kuo skubiau pakeisti, bet dauguma pirmininkų yra sąžiningi ir atsakingi“, – sakė G.Janiškienė.
