Apgailestaujame, stengsimės, kad nepasikartotų. Maždaug tokie žodžiai iš valdžios lūpų jau tapo įprasti įvykus nelaimei, kai praeivis apleistoje statybvietėje įkrenta į duobę ir mirtinai susižaloja. Arba kai negyvėlis surandamas pavojų keliančiuose griuvėsiuose.
„Sostinė“ pasidomėjo, kaip atrodo vietos, kur jau įvyko tragedijos ir kur jos gali nutikti. Paaiškėjo, kad visos liko tokios pat nesaugios.
Savivaldybė pasirūpino aptverti tik vieną vietą V.Šopeno gatvės kieme, kuriame iš kelių metrų aukščio nukrito du benamiai. Vienas liko gyvas, kitas – ne.
Skylė žioji prie sienos
Pirmadienį Mindaugo gatvės kieme betono konstrukcijoje rastas 40–50 metų vyro kūnas buvo be smurto žymių. Neabejojama, kad nelaimėlis nukrito nuo šalia esančių griuvėsių. Kol kas mirusiojo asmenybė nenustatyta, manoma, kad tai gali būti benamis.
O balandžio pabaigoje apleistoje statybvietėje rastas 55 metų Gintauto kūnas.
Vilniečio pareigūnai ir artimieji ieškojo 10 dienų. Kaip vėliau paaiškėjo, jis žuvo itin apmaudžiomis aplinkybėmis.
Gavęs Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro diplomą Gintautas su draugais nelaimės išvakarėse šventė. Jis buvo įgijęs prekybos salės darbuotojo specialybę, ketino įsidarbinti.
Pasilinksminę draugai jau sutemus ėjo pro Žirmūnų gatvėje esančią apleistą statybvietę. Gintautas į ją užsuko atlikti gamtinių reikalų.
Nesulaukę grįžtant draugai pamanė, kad Gintautas pasuko namo, ir išsiskirstė.
Kai vilnietis namuose nepasirodė kitą dieną, artimieji puolė jo ieškoti. Draugai parodė vietą, kur jis pradingo.
Tyrėjai ją apieškojo, tačiau nieko įtartino nepastebėjo. Tik balandžio 21-ąją, po 10 dienų, pareigūnai nutarė dar kartą apžiūrėti statybvietę. Pažvelgę tarp blokų, pareigūnai vandenyje pastebėjo plūduriuojantį lavoną.
Gintautas įkrito pro pusmetrio pločio tarpą tarp blokų. Prispirtas gamtinių reikalų, jis ėjo prie pat sienos, kur, pasirodo, buvo skylė.
Gyventoja veltui tikėjosi
Apleista statybvietė Žirmūnų gatvėje, kurioje žuvo Gintautas, jau daugiau nei dešimt metų kelia siaubą: išlindę aštrūs armatūros strypai ir blokai, ant kurių mėgsta karstytis vaikai, vandens pilnas rūsys. O pro šalį vingiuoja šaligatvis, kuriuo į mokyklą skuba moksleiviai.
Atakavo laiškais ir raštais Žirmūnų gyventojai įvairias įstaigas, tos kratėsi atsakomybės, kol neseniai atėjo pribloškiantis atsakymas: statybvietės niekas net neaptvers – mat to daryti negalima. Mat vyksta pradėto ir nebaigto statyti griozdo perdavimo Lietuvos Respublikai procedūra. O ji gali užtrukti.
Kelti triukšmą dėl pavojingos statybvietės gyventojai pradėjo prieš keletą metų.
Šalia jos gyvenanti Giedrė Kontrimienė sakė taip pat rašiusi savivaldybei, aiškinusi, jog statinys nebaigtas statyti, apleistas, neaptvertas, o šalia – vaikų žaidimo aikštelė.
Vilniaus savivaldybė G.Kontrimienę informavo, kad statybų priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).
Atsakyme taip pat buvo nurodyta, jog savivaldybės tuometis Būsto renovavimo skyrius kreipėsi į VTPSI, kad įpareigotų atsakingus asmenis sutvarkyti statybvietę, imtis priemonių, kad į statinį nepatektų pašaliniai asmenys, užtikrinti, kad nebūtų keliamas pavojus žmonėms ir aplinkai.
G.Kontrimienė su savivaldybe susirašinėjo 2015 metais.
„Maniau, kad po mėnesio aplink statybvietę iškils tvora. Pasirodo, buvau naivi“, – prisipažino Žirmūnų gatvės gyventoja.
Turėjo rūpintis antstolė
Aplinkiniai gyventojai vis prašė savivaldybės pagalbos, tad ši dar kartą kreipėsi į VTPSI. Tada ir pradėjo aiškėti, kad ir savivaldybė, ir VTPSI bejėgės.
Mat Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs VTPSI surašytą skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, nusprendė jį atmesti.
I.Beliačic buvo gavusi vykdomąjį raštą, kuriuo statinio savininkę bankrutuojančią bendrovę „Prostinvest“ turėjo įpareigoti užtikrinti ir atlikti nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevenciją.
Antstolė turėjo pasirūpinti, kad bendrovė aptvertų statybvietę, užpiltų griovius, uždengtų atviras perdangas ir angas, pastatytų įspėjamuosius ženklus, išvežtų šiukšles, statybininkų vagonėlį, įrengtų paviršinio vandens nutekėjimo sistemą.
Ilgos šeimininko paieškos
Vėliau „Prostinvest“ paprašė sustabdyti vykdymo veiksmus ir kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kad jis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką.
Mat Aukščiausiasis teismas buvo pradėjęs nagrinėti civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiamas statinio nuosavybės teisių perėjimo Lietuvos Respublikai klausimas.
„Prostinvest“ atstovas taip pat nurodė, jog bendrovė neturi statytojo statuso, statybos leidimo ir nevaldo žemės sklypo. Trumpai tariant, nusiplovė rankas.
Tad antstolė nieko nelaukdama sustabdė bylos vykdymą.
O vėliau paaiškėjo, kad įtraukti į apskaitą ir spręsti klausimo dėl pastato pripažinimo bešeimininkiu taip pat negalima. Juk kažkada jį turėtų perimti Lietuvos Respublika. Tačiau kada – niekas nežino.
Be to, ir pastato pripažinimo bešeimininkiu procedūra užtrunka. Kelis kartus reikia ieškoti savininko ir tik po to galima kreiptis į teismą.
Įspėjo policijos vadovas
11 metų. Tiek laiko prireikė savivaldybei, kad aptvertų pavojingą vietą V.Šopeno gatvės kieme. Ir aptvėrė tik tada, kai nukrito du benamiai, iš kurių vienas užsimušė.
Dar 2005 metais policijai tuo metu vadovavęs Sigitas Mecelica tuomečiams savivaldybės vadovams parodė šią pavojingą vietą. Pareigūnas tikino, kad sutemus ten nesunku nukristi.
Antrą kartą į V.Šopeno gatvės kiemą savivaldybės valdininkai praėjusiais metais sulėkė jau po nelaimės.
Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas tikino, jog šlaite esantis garažas priklauso fiziniam asmeniui, kuris ir atsakingas už jo priežiūrą.
Dabartinė savivaldybė jokių skundų dėl šio statinio nėra gavusi.
Tačiau po nelaimės vis dėlto buvo imtasi pertvarkų – pavojinga vieta aptverta.
Tačiau pasižvalgius po gretimus kiemus V.Šopeno ir Sodų gatvėse ne mažiau panašių pavojingų vietų galima rasti bent porą. Ir jos neaptvertos, kiemai neapšviesti. Laukia savo nelaimės.
Bet ką čia stoties rajonas, jei pėsčiųjų saugumu nepasirūpinama net miesto centre.
Štai šaligatvis Totorių gatvėje, kuris staiga virsta stačiais laiptais. Keista, kad iki šiol nuo jų dar niekas nenusirito ir nesusilaužė rankos.
Pavojingiausius nugriauna
Pasak savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vedėjo Tauro Varenbergo, daugiausia neprižiūrimų statinių yra Šnipiškių, Senamiesčio, Naujosios Vilnios, Naujamiesčio ir Žvėryno seniūnijose. Tačiau šis skaičius mažėja, nes savininkai nugriauna neprižiūrimus pastatus.
Praėjusiais metais buvo nugriauti Giedraičių gatvės 3-iasis, Linkmenų gatvės 29-asis, Rinktinės gatvės 8-asis ir 10-asis namai. Taip pat šeimininkai atlieka rekonstrukcijos darbus.
Vilniuje yra maždaug tiek pat neprižiūrimų gyvenamosios ir administracinės, prekybos, komercinės, sandėliavimo ir kitos paskirties pastatų.
Taip pat pati savivaldybė griauna avarinės būklės statinius, kurie neturi savininkų.
Pavyzdžiui, pernai buvo nugriauta net 17 pastatų, kurie kėlė pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai Sluškų, Adutiškio, M.Mažvydo, M.Daukšos, V.Šopeno, S.Raštikio gatvėse ir Baltajame skersgatvyje.
Neprižiūrimo statinio šeimininkui gresia įspėjimas arba nuo 60 iki 1500 eurų bauda. Praėjusiais metais už netinkamą pastatų priežiūrą surašyti 8 protokolai, skirta iš viso 1488 eurų dydžio baudų, įteikti 375 reikalavimai pašalinti nustatytus pažeidimus.
T.Varenbergas patvirtino, kad Žirmūnų gatvės statybvietės, kurioje įvyko nelaimė, savivaldybė neprižiūri.
Tuo turi užsiimti VTPSI. Kaip ir statinių Trinapolio, Gaono ir kitose gatvėse.
Moka tris kartus daugiau
Savivaldybės tarybos sprendimu statiniai, kurie yra neprižiūrimi, apleisti, naudojami neįregistravus 100 procentų baigtumo bei galimos avarinės būklės, yra apmokestinami padidintu nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifu.
2014–2015 metais tokiems statiniams buvo taikomas 2,5 proc. mokesčio tarifas (2,5 karto didesnis negu kitam turtui), 2016–2017 metais nustatytas maksimalus įstatymo leidžiamas NT mokesčio tarifas – 3 proc. (3 kartus didesnis tarifas negu kitam turtui). Padidinto NT tarifo nustatymas mažina neprižiūrimų objektų skaičių Vilniuje.
2018 metų mokestiniam laikotarpiui bus siūloma palikti maksimalų NT mokesčio tarifą – 3 proc. neprižiūrimam turtui, nes tai yra pakankamai efektyvi priemonė skatinti savininkus aptverti teritorijas, likviduoti avarinius statinių požymius, aktyviau vykdyti statybos užbaigimo procedūras.
