Specialistai atskleidė pagrindinę „Žalgirio“ arenos paslaptį

Kauno „Žalgirio“ arenoje lankėsi tūkstančiai šalies gyventojų, tačiau joje yra vietų, į kurias patekti gali ne kiekvienas. Viena jų – salės palubėje esanti patalpa, iš kurios reguliuojamas koncertų, spektaklių ir, žinoma, sporto varžybų apšvietimas.

Nuo palubėje įrengto tilto matyti, kaip arena atrodo iš viršaus. Tokių vaizdų renginių lankytojams dar neteko matyti. Palubėje taip pat įrengta 260 prožektorių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Nuo palubėje įrengto tilto matyti, kaip arena atrodo iš viršaus. Tokių vaizdų renginių lankytojams dar neteko matyti. Palubėje taip pat įrengta 260 prožektorių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Apie arenos techninius privalumus pasakojo N.Mainonis ir įmonės „Jung Vilnius“ technikos direktorius (dešinėje) A.Kriukovas.
Apie arenos techninius privalumus pasakojo N.Mainonis ir įmonės „Jung Vilnius“ technikos direktorius (dešinėje) A.Kriukovas.
Iš vaizdo valdymo studijos valdomos ir televizijos kameros.
Iš vaizdo valdymo studijos valdomos ir televizijos kameros.
„Žalgirio“ arenoje mažesni renginiai gali vykti ir amfiteatre.
„Žalgirio“ arenoje mažesni renginiai gali vykti ir amfiteatre.
Išskirtiniai svečiai renginius gali stebėti įsikūrę VIP ložėje.
Išskirtiniai svečiai renginius gali stebėti įsikūrę VIP ložėje.
Vyrų krepšinio komanda „Žalgiris“ arenoje turi tik jiems skirtą treniruočių salę ir treniruoklių patalpą su modernia sporto įranga.
Vyrų krepšinio komanda „Žalgiris“ arenoje turi tik jiems skirtą treniruočių salę ir treniruoklių patalpą su modernia sporto įranga.
Garso inžinierius G.Deksnys atskleidė, kad renginių metu garso stiprumas gali siekti net 120 decibelų.
Garso inžinierius G.Deksnys atskleidė, kad renginių metu garso stiprumas gali siekti net 120 decibelų.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

2017-07-03 13:10, atnaujinta 2017-07-03 13:11

Tarnybiniais laiptais pakilus ant penktojo arenos aukšto pastogės, praėjus ventiliacijos agregatus galima patekti ant arenos palubėje esančio techninio tilto. Ten ir įkurdintas pagrindinis apšvietimo valdymo centras.

Jis užtikrina, kad būtų apšviečiama arenos didžioji salė, tribūnos, veikia avarinis apšvietimas, šviesomis mirga visą salę juosiančios LED juostos.

Vien arenos salei apšviesti naudojama 260 apšvietimo prožektorių ir avarinės šviesos.

Pastatų automatika taip pat kontroliuoja atskirai valdomą koridorių, laiptinių, tualetų apšvietimą, lauke esančius apšvietimo stulpus bei automobilių stovėjimo aikštelės šviesas.

Atskirai įrengtos ir evakuacinės šviesos – iš viso arenoje yra net 28 evakuaciniai keliai.

„Žalgirio“ arenos palubėse verda tikrai įdomus gyvenimas. Į jį „Laikinajai sostinei“ pavyko pažvelgti surengtos ekskursijos metu.

Valdo vienas žmogus

Anot KNX (KNX – tarptautinis Europoje dominuojantis pastatų automatikos ir protingo namo diegimo standartas) eksperto Sauliaus Norvilo, įrengiant milžinišką „Žalgirio“ arenos apšvietimo valdymo sistemą teko pakloti beveik 2 km KNX kabelių. Neskaičiuojant dar atskirai klotų jėgos kabelių, kuriais iki šviestuvų keliauja elektros energija.

„Visa ši sudėtinga sistema šviestuvus jungia su KNX įgyvendinančiais elementais bei jėgos skydais, o iš ten visos šviesų valdymo gijos subėga į vieną arenos nervų centrą – valdymo patalpą. Šimtus atskirų arenos šviestuvų ir apšvietimo konfigūracijų gali valdyti vos vienas žmogus“, – pasakojo prie arenos apšvietimo įrengimo darbavęsis S.Norvilas.

Arenos apšvietimą jis lygino su nervų sistema: ji labai sudėtinga, plika akimi nematoma, tačiau be jos niekas negali įvykti. Šiuo metu šviesos arenos salėje valdomos kompiuteriu, tačiau panorėjus tą galima daryti kad ir išmaniuoju telefonu, tiesa, dėl saugumo sumetimų tokio sprendimo atsisakyta.

Nesenstantis modernumas

„Niekam netenka lakstyti per visą areną ir žiūrėti, kur ir kaip dega šviesos. Apšvietimo scenarijai ar atskirų šviestuvų parametrai keičiami iš vieno kompiuterio. Scenarijus nustato ne tik tai, kurie šviestuvai degs, bet ir kur konkrečiai jie švies, koks bus šviesos ryškumas, intensyvumas, pritemdymas. Iš daugybės tokių niuansų sukuriamas tikrai kokybiškas ir renginio įspūdį stiprinantis apšvietimas“, – teigė S.Norvilas.

Pasak KNX eksperto, nors panašios sistemos yra Klaipėdos ir Alytaus arenose, pagal savo mastą, kompleksiškumą ir sudėtingumą „Žalgirio“ arenai Lietuvoje kol kas niekas prilygti negali.

Kauno arenoje įdiegta KNX sistema gali būti nesunkiai išplėsta (papildyta naujomis funkcijomis) net ir praėjus ne vieniems metams po jos pastatymo, nes KNX sistemos kuriamos numatant nuolatinę technologijų pažangą.

Apsaugotas nuo „beprotybės“

„KNX sistema bet kada gali būti išplėsta prie jos lengvai prijungiant naujas apšvietimo (ar kitos sistemos) dalis, net jeigu jos būtų naujame pastate ar priestate. Nebūtinai atskiros dalys turi būti jungiamos kabeliais – valdymo sistema gali veikti IP tinklų pagrindu, t. y. ją galima valdyti nuotoliniu būdu“, – pasakojo ekspertas.

Dar vienas KNX sistemos, pagal kurią pasaulyje dirba apie 400 pastatų automatikos kompanijų, pranašumas – nors sistema valdoma iš vienos vietos, techniškai kiekviena funkcija yra atskiras nedidelis įrenginys, todėl, jei, tarkime, viena šviestuvų linija suges, likusi sistemos dalis veiks kaip veikusi.

„Pagal KNX standartus įrengta bei valdoma arena, kaip ir bet koks kitas protingas pastatas ar namas, negali „išprotėti“, nes vieno viską sprendžiančio valdymo centro tiesiog nėra“, – S.Norvilas.

„Jung Vilnius“ technikos direktorius Artūras Kriukovas teigė, kad arenoje esantis valdymas – universalus ir gali būti naudojamas bet kuriame kitame komerciniame ar individualiame name.

Garsas – per 52 kolonėles

Arenos statinio priežiūros vadovas Nerijus Mainonis pasakojo, kad nors arenos salės apšvietimui naudojama 260 apšvietimo prožektorių, per tarptautines krepšinio rungtynes salę apšviečia tik 150 prožektorių. Kur kas daugiau jų reikia, jei vyksta renginiai ant ledo.

„Šviesos valdymo sistema leidžia kompiuteriu suprogramuoti scenarijus, pagal kuriuos vis kitaip apšviečiamos įvairios rungtynės.

Kiekvieną šviestuvą galima valdyti ir atskirai. Labai patogu, kad visa tai gali daryti vienas žmogus“, – tvirtino N.Mainonis.

Gausybei skirtingų renginių reikalingas vis kitoks šviesų paskirstymas ir kaskart atskiras apšvietimo scenarijus.

Iš greta esančios patalpos valdomos garso sistemos. Arenoje gali sklisti iki 120 decibelų stiprumo garsas. Panašus garsas salėje būna, kai vyksta krepšinio rungtynės.

Arenos salėje įrengtos 52 garso kolonėlės, per kurias garsas ir sklinda. Taip pat įrengti 26 garso stiprintuvai.

Turi net pirtį

Ne kiekvienas gali patekti ir į „Žalgirio“ krepšinio komandos erdves.

Krepšininkai arenoje turi treniruočių salę, kurioje nesportuoja jokie kiti sportininkai.

Krepšininkų patogumui įrengta treniruoklių salė su modernia ne tik sportine, bet ir medicinine įranga. Greta – persirengimo kambarys su kiekvieno sportininko spintele.

Toje pačioje erdvėje krepšininkai gali nusiprausti ar pasikaitinti pirtyje.

Salėje telpa iki 20 tūkst. žmonių

Kauno „Žalgirio“ arena – didžiausia daugiafunkcė arena Baltijos šalyse.

39 684,2 kvadratinio metrų ploto statinys išsiskiria ne tik dydžiu, bet ir funkcionalumu – čia vyksta ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų varžybos ir rungtynės, įvairaus dydžio koncertai, parodos, cirko pasirodymai ir kita.

Didžioji arenos salė gali būti pertvarkoma taip, kad joje tilptų nuo 2 574 iki 20 000 žmonių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?