Palangos savivaldybės Kultūros skyriaus specialistė Jolanta Mažrimė, leidusi naujienų portalo žurnalistams apžiūrėti naująją salę dieną, kai joje nevyko renginių, teigė, kad naujos erdvės atidarymas sulaukė tokio lankytojų antplūdžio, kad šventinę programą teko kartoti net du kartus.
„Itin noriai publika lankosi užsienio atlikėjų koncertuose. Metų pradžioje buvo atvykęs pasaulinio masto fortepijono virtuozas Richardas Claydermanas, jis koncertavo pilnoje salėje. Kalbant apie lietuvių atlikėjus, Kastyčio Kerbedžio koncertas sulaukė didelio dėmesio. Noriai žmonės lankosi operose. Sparčiai mažėja bilietų į atlikėjų Jazzu ir Leono Somovo koncertą“, – pasakojo ji.
Lankytojams bus atvira ir žiemą
Naująją salę aprodęs savivaldybės viešosios įstaigos Palangos orkestro vadovas Vygantas Rekašius teigė, kad palangiškai ir miesto svečiai noriai lankosi kultūros renginiuose „Vis dėlto žmonės aktyviau renkasi išpopuliarintų atlikėjų koncertus, džiugu, kad domimasi ir rimtosios muzikos, ir scenos meno atlikėjais. Pasiteisino ir Klaipėdos muzikinio teatro žingsnis pristatyti teatro darbus Palangoje. Tai rodo, kad mūsų visuomenė ir klausytojai yra išprusę, tad šių dienų tendencijos džiugina“, – kalbėjo jis.
„Senoji estrada ilgą laiką asocijavosi su populiariosios muzikos, šlagerių festivaliais. Po nepriklausomybės, kai kultūros įstaigoms atėjo nelengvi laikai, Nacionalinė filharmonija neturėjo galimybių organizuoti veiklos. Daug metų filharmonija tiesiog nuomojo operatoriams patalpas ir čia nevyko festivaliai ar simfoninio orkestro vasaros koncertų ciklai. Vasaros estrada tam nebetiko dėl pasikeitusio bendro triukšmo lygio, juk nuo 1972 metų mieste atsirado daug transporto, J.Basanavičiaus gatvė iš kaštonais apaugusios pasivaikščiojimų alėjos virto gana triukšminga gatve. Pastaraisiais metais statinys jau buvo, švelniai tariant, pavargęs ir klausytis jame koncertų buvo nebejauku“, – apie tai, kodėl Palangai būtinai reikėjo modernios koncertų salės, sakė V.Rekašius.
Lietuvos kurortų savivaldybių vadovai kasmet sutartinai linguoja galva ir skundžiasi, kad didžiausia kliūtis turizmo plėtrai yra sezoniškumas. Anot pašnekovo, naujos koncertų salės atsiradimas Palangai padės spręsti minėtas problemas. „Įsivaizduokite, kokie orai Palangoje vasario ar kovo mėnesį, bet vietos verslininkai teigia pajutę, kada koncertų salėje vyksta renginiai. Tai rodo ir viešbučių ir užimtumas. Salėje telpa apie du tūkstančius žiūrovų, gal Vilniuje toks žmonių srautas ištirpsta, bet Palangai tai svarbūs lankytojai iš kitų regionų“, – kalbėjo V.Rekašius ir pridūrė, kad atvykę į koncertą pajūryje poilsiautojai užsuka ir vietos maitinimo įstaigas, pasinaudoja kitomis paslaugomis.
„Šiuo metu Lietuvoje geresnės koncertų salės nėra. Žinau, kad ir sostinėje jau diskutuojama apie koncertų salės statybą, apie tai užsimena ir Druskininkai. Džiugu, kad Palangos pavyzdys paskatins galvoti apie tokius objektus Lietuvoje“, – sakė jis.
Sumontuotos modernios sistemos
Anot pašnekovo, projektuojant šį statinį buvo galvojama apie koncertus ir išskirtinis dėmesys teko akustinėms savybėms, patalpose įdiegta speciali elektroakustikos sistema, kurią sudaro daugiau nei šimtas garso kolonėlių ir itin jautrūs mikrofonai.
„Tai leidžia suvienodinti skambesį visoje salėje, todėl vienodai kokybiškai girdėsite atliekamą muzikinį kūrinį iš bet kurios vietos“, – teigė pašnekovas.
„Pernai rudenį Hamburge duris atvėrė nauja koncertų salė, kuri kainavo 789 milijonus eurų, o mūsų salė kainavo 780 milijonų pigiau“, – juokavo pašnekovas.
O ar brangus malonumas palangiškiams ir miesto svečiams apsilankyti naujoje koncertų salėje? „Brangiausia bilieto kaina, kurią teko matyti, buvo 75 eurai į baleto spektaklį. Neseniai Palangoje vyko „Amber Wind“ festivalis, kuriame pasirodė „Stavanger Brass Band“, bilietai buvo po šešis eurus. Mano žiniomis, bilietai į Klaipėdos muzikinio teatro renginius prasideda nuo 10 eurų – tai, pavyzdžiui, Vokietijoje, būtų studentiška kaina“, – svarstė pašnekovas.
